Student's stories

Not sure if ready for international adventure? Read past Erasmus+ and exchange student’s stories to find what kind of experience awaits for you.

Stories in English

KTU student from Azerbaijan: It’s crucial to be at the right place at the right time

Azad Ismayilov, a KTU industrial engineering and management student from Azerbaijan, already has two internships in international companies, several scholarships and a bachelor’s in aviation engineering under his belt. “Sometimes it’s about working smarter rather than hard,” smiles Azad, currently a technical records specialist in an international aviation company.

In 2019, then a second-year student of aviation engineering, Azad was looking for summer internship opportunities at KTU WANTed Career Days.

“There were not so many aviation companies at the event, so Magnetic MRO from Estonia caught my attention. I approached them and learned that the company takes care of aircraft in all aspects, from maintenance to interior, engines and beyond. Also, their main customers are Austrian Airlines, SAS, and other well-known airlines in Europe,” Azad remembers the meeting, which became an ultimate career-changing moment for him.

The student filled in the application form on the company’s website and two years later (the internship was postponed due to the pandemic) he went for the Erasmus+-funded internship in Tallinn.

Azad's first day in Tallinn, his international internship location
Azad’s first day in Tallinn, his international internship location

“Everyone sets the success bar for himself/herself, as we are all different. I always dream big and am eager to learn. During all these years, I had lots of issues and barriers, but I know that hard work pays off and I enjoy seeing success at the end. It satisfies me,” says a KTU student from Azerbaijan, when asked if his story can be considered a success story.

Came to Lithuania to follow his childhood dream

Azad came to Lithuania being only 17. He remembers it was hard at first, especially with all the friends and family in Azerbaijan. However, this was the decision he never regretted – as a result, the young man says he became more independent and mature.

“Is it worth it to accept the challenge and move to a new country? Absolutely yes! However, it is also very important to surround yourself with the right people and be in the right place at the right time. I consider myself very lucky on that matter,” says Azad.

He feels thankful to his family who supported all his decisions and thinks that it is essential not to forget where one comes from: “I feel very proud as I represent Azerbaijan.”

Azad Ismayilov graduating from bachelor's in aviation engineering at KTU
Azad Ismayilov at the KTU Graduation Ceremony

Although staying in the same KTU Faculty of Mechanical Engineering and Design, Azad chose two different study programmes for his bachelor’s and master’s – BSc Aviation Engineering and MSc Industrial Engineering and Management.

“I was in love with aviation since high school, so I followed my dream. However, my master’s programme provides me with broader knowledge and allows trying myself in a new field. The study programme combines engineering with planning, innovation, and management competencies. Thus, it is very relevant in a complex and globalised world where engineers, capable of working at the interface between business and engineering, are in high demand,” says Azad, who is studying master’s with a full-time scholarship from Education Exchanges Support Foundation.

By the way, this is not the only scholarship the gifted aviation engineer was awarded – during his bachelor’s study years Azad received KTU Talent Scholarship twice.

“I believe, that all the volunteering and extracurricular activities helped me win the scholarship,” says Azad, thus confirming the well-known truth that university years are not only about studying.

Erasmus+ funded internship – unmissable opportunity

With ESN KTU delegation in ESN LT National platform
With ESN KTU delegation in ESN LT National platform

The master’s student from Azerbaijan says that he was very active even as a high school student, and KTU is a perfect university for his type of personality – there are plenty of extracurricular activities for students to choose from.

First, he applied to be a mentor for international students and became a member of the Erasmus Student Network at KTU. After a year, Azad was already a board member of the organisation on the local level and started coordinating peer mentorship programmes for full-time international and Erasmus+ students. Later he became a National Coordinator. At the moment, he is Study@KTU Ambassador, advising prospective students on living in Lithuania, admission to KTU and other questions. In addition, Azad is also a KTU Exchange Counsellor providing information for those willing to study or travel for an internship outside of Lithuania.

Magnetic MRO headquarters in Tallinn, Azad's internship place
Magnetic MRO headquarters in Tallinn, Azad’s “office” during the internship

“For me, those activities are important as I have learned time management, teamwork, communication, leadership, and other soft skills. Also, staying active during study years helps to expand your knowledge, get new friends, and grow as a person,” says a KTU student from Azerbaijan.

Because of his active involvement in KTU international relations team’s activities, Ismayilov was well aware of all the possibilities that Erasmus+ can offer: “For me, it’s a great opportunity for students and I could not miss my chance to apply.”

According to Azad, the application process was very simple and clear. In the summer of 2021, he started to work as an intern at the Base Maintenance Department of Magnetic MRO in Tallinn, Estonia.

“This internship allowed me to put into practice the theoretical knowledge that I obtained at KTU. Moreover, I have learned about aviation legislation, the importance of human factors, safety procedures, aviation documentation, how to work with manuals and use different tools. I had great and helpful colleagues and it felt exciting to be a part of the complicated aircraft maintenance process,” remembers Azad.

KTU WANTed Career Days – a launch pad for the successful take-off

The young professional believes that his two internships (the second one was carried out at FL Technics, an international aircraft maintenance provider based in Lithuania) gave a “great kick” to his career.

“All the knowledge I have learned there, was a big plus for me while I was applying to jobs as a recent bachelor graduate,” says Azad, now working in Bluebird Nordic, an Icelandic cargo airline, based in Vilnius.

As a Technical Records Specialist, he is responsible for the technical documentation of the company’s aircraft; also, Azad is part of the Continuing Airworthiness team.

Being at the right place at the right time: Azad's visit to Iceland
Being at the right place at the right time: Azad’s visit to Iceland

“I get involved in various projects and work with different departments. As the company is growing and expanding, I am motivated to learn and grow together with it. Also, I enjoy working in the international team,” says industrial engineering and management student from Azerbaijan.

He is convinced that his first success – getting an internship with a company abroad – was not a result of his experience in the field (being a second-year student he hadn’t had any), but his motivation to learn and to start building a career from a young age.

“Never give up, keep looking for opportunities. Also, it’s very important to improve yourself – motivation and eagerness to learn are very important for companies. Try to show that,” encourages Azad everyone attending KTU WANTed Career Days 2022 next Wednesday.

He reminds his fellow students that KTU offers loads of different career advice – from improving your CV and cover letters to using career mentoring and consultations. Be sure to use all the help provided by the university, suggests Azad Ismayilov, a KTU student from Azerbaijan, whose successful career path started from an interview in the university-organised career planning event.

Use your opportunity to search for an internship place abroad at KTU WANTed Career Days 2022. For more information on “Erasmus+” traineeship grants please search at https://en.ktu.edu/erasmus

KTU WANTed Career Days 2022, the largest career event in the Baltic countries for university, and high school students and recent graduates will take place on Wednesday, October 26 in Kaunas Žalgiris Arena. For more information, please visit: https://karjerosdienos.ktu.edu/

 

Link to the article

Communications student Viktorija: studies at KTU opened doors for career opportunities in the Netherlands

Last July, Viktorija Balčiūnaitė, a student of Kaunas University of Technology Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities (KTU FSSAH), went to study in the Netherlands for half a year. Little did she know, that this study exchange will her provide with the opportunity to take up an important position in an international company would arise so soon.

The third-year student of Communication Studies and Information Management Technologies was thinking about studies abroad since she was a child. The idea to study in the Netherlands appeared during the school years. This encouraged Viktorija to choose the KTU study programme, which grants the opportunity to spend one semester at the University of Twente.

“When I decided to study at Kaunas University of Technology, I had already decided that I would be taking advantage of the Erasmus+ exchange program”, says Viktorija.

Although she is planning to travel and live in other countries in the future, the student is currently enjoying an interesting experience in the Netherlands.

Had a chance to know Dutch traditions

Viktorija admits that before leaving home, she was mostly intimidated by the pandemic: “In July, when I arrived in the Netherlands, I was surprised, because it seemed like they don’t know what COVID-19 is”.

The Dutch have a tradition of holding a market in the city centre every Saturday.

“I would go to the market and there would be so many relaxed people”, says Viktorija.

Everyone was working, the number of people relaxing at bars and outdoor cafes was surprising, and wearing masks was not even mandatory. Viktorija even had a chance to attend several Friday meetings that were hosted by the company she did her internship at. Later, in October, the lockdown began, and in January the curfew hour was introduced.

Effectively used various tools for distance learning

When asked about the organisation of studies during the lockdown, Viktorija says that the digital learning system at the University of Twente is truly advanced: “For group work, we used many various platforms that were adapted for different project completion stages, and it helped to effectively communicate in teams.”

The University of Twente tried to use all possible digital communication. Distant open-door days and direct broadcasts were organised, there was a possibility to learn working in groups, various university associations shared activities online.

University lecturers were very supportive and encouraged not to worry about group assignments that were done remotely.

“We had to create documentaries, and the lockdown made this task a lot more difficult. However, the lecturers tried to teach us how to beautifully visualise interviews done by computer”, says Viktorija.

Before the lockdown was part of the Uni handball team

The student admits that she did not have a chance to spend much time studying at the university premises.

“Only around 20 per cent of the time I spent at the University of Twente because all the lectures were delivered remotely”, says Viktorija.

Before the lockdow, she spent her free time actively and was part of the university’s handball team.

A big part of studies in the Netherlands is teamwork-based, so at first, Viktorija would go to the university to meet with her group and the coordinating lecturer. The theoretical exams were also held at the university: “This was the only time I saw all of my friends from the course.”

Bachelor studies are not only for studying but also for exploring yourself – the more activities you are involved in, the more useful it is to the development of your personality, – encourages Viktorija Balčiūnaitė, KTU Communication Studies and Information Technology student.

She adds that the young people she met at the University of Twente are the same as in Lithuania: “I think that young people everywhere are just trying to find themselves.”

The girl was impressed with the fact that the University of Twente has a sort of student city of its own, where you can find not only student residences but also grocery shops, barbershops, medical services.

The University of Twente encourages entrepreneurship. The community of the university creates many start-ups every year: “The company I did my internship at and that I currently work in, was also created by the students of Twente University 20 years ago.”

The beginning of a career

Before starting her studies at the University of Twente, Viktorija participated in an Erasmus+ internship, which she also did in the Netherlands, at an international company “Xsens”.

“The company creates motion capture technology and is one of the market leaders in its area. Activities of “Xsens” cover a wide area – from the technology required in creating fantasy films to autonomous car manufacturing”, says Viktorija.

The student did her internship in the marketing department: “My main goal was to develop a social networking strategy.”

Representatives of the company noticed the student’s layout and video-making skills, so she also had the role of a graphic designer. The additional knowledge of working with various programmes and her personal skills, such as flexibility, helped Viktorija in continuing her job at the company. She now continues to administer social networks by the strategy she developed during the internship.

“Even though I started the internship with the goal of creating a strategy, I successfully proved the importance of social media to a B2B (business-to-business) marketing and now I work on projects with a team”, she says.

Cultural experience

Viktorija says that the Dutch like to carefully plan the future.

“I have a friend with whom I have to make plans a week in advance even if it’s something as simple as going for a walk”, Viktorija laughs.

The Dutch are also very sporty, they ride bicycles and like jogging: “Even in the company that I work at, some people go for a run during a lunch break.”

Viktorija had the opportunity to get to know more than just the Dutch culture as she lives with students from India and Iran.

“We celebrated Christmas together. To my flatmates, Christmas is not a holiday, so I introduced them to my family traditions, told them about the twelve-dish Christmas Eve supper, we decorated a Christmas tree”, says Viktorija.

Bachelor studies are just a beginning

Viktorija admits that she really wanted to study in the Netherlands since high school, and after graduating, first, she applied for design studies there. However, at that time, Viktorija was unable to enter the university she chose. Because of this failure, she decided to take a gap year and to learn design by herself and gain more experience. After another unsuccessful attempt, Viktorija realised that she needed to try out another field of studies. Communication studies at KTU seemed like a good idea because she was not only interested in design, but was also a socially active person. Besides, her family encouraged the girl to choose studies in Lithuania.

“Thus I found a study programme that collaborates with a university in the Netherlands and grants me the opportunity to receive a double diploma, which seemed like a great prospect to me”, says Viktorija.

Students often have many fears, and it stops them from going on study exchange and using Erasmus+ possibilities. Viktorija assures that feeling afraid is a good indicator that you are doing something new, and it encourages you to explore and learn.

“Bachelor studies are not only for studying but also for exploring yourself – the more activities you are involved in, the more useful it is to the development of your personality”, encourages Viktorija.

She admits that before leaving for the Netherlands, she did not expect to receive a job offer that requires so much responsibility. However, today Viktorija has a work contract until September and plans to seek a master’s degree in the Netherlands.

Learning new concepts from experienced mechanical engineers

My name is Abhishek Buddhadev Ghosh currently in 8th semester studying bachelor’s in mechanical engineering and design.

For my 7th semester I was given the opportunity to go for an internship in Sevilla ( Spain) funded by the Erasmus+ program.

As an intern in the company my role was to simulate and analyze existing designs. It was a wonderful experience because I was working as well as learning new concepts from experienced mechanical engineers every day. All my colleagues made sure they give me detailed explanation to my questions and doubts. After this Practice I feel more confident about my field of studies. Thank you KTU, FENIKS and Erasmus for this experience.

Third time’s a charm

With Erasmus firstly I have lived in France, then Netherlands and now it is my lucky third time in beautiful heaven – Fuerteventura. After 4 months internship I have got an offer to keep working in a company, and without any doubts I said YES.
When started university, had no idea about all these exciting challanges Erasmus gonna give me. No matter how scared sometimes I was, I kept going on my way.
And now I have the job I honestly love and already feeling here like home. This place with all the nature beauty, culture and its spirit inspires my as nothing ever inspired before. Therefore I am up to do all those things I planned, dreamed but never really started. Now I am ready.

And yes, I am learning surfing, because I live now in a surfing paradise !

About “Erasmus+”

Traineeship in Norwegian University of Life Sciences

During two months of traineeship in Norwegian University of Life Sciences I have learnt many things. First of all, the aim of my practice was to perform scientific research on in vitro digestion of gradually demineralised casein aggregates and micellar casein. I was introduced to the method of  in vitro digestion and following assays of digested samples (sodium dodecyl sulfate-polyacrylamide gel electrophoresis, capillary electrophoresis, spectrophotometric assay using o-phthaldialdehyde for determination of proteolysis in milk and isolated milk proteins). My colleagues were skillful scientists always willing to help, share their knowledge on the results of my research and encourage to try out new techniques of analysis. Futhermore, they could always find a spare minute to discuss other topics that are not related to the research which made them rather my friends than colleagues.
This practice has helped me to improve not only as a professional in food science but also as a person who is now more self-confident, responsible and ready for new challenges.

European Parliament saluted me

As a bachelor student, for me, an internship was obligatory in order to graduate. But at the beginning, it was not that easy to find an appropriate spot. After a long research, I got an offer from YouthProAktiv, an international organization that aims to create a generation of proactive individuals ready to invest their talents for the betterment of society by starting their own business and creating jobs for themselves and the others. It was a coalition of young people promoting a culture of pro-activity and entrepreneurship in education and policy.

After the election, I was told that the organization is based within the office of the EP in Brussels, Belgium. This was really exciting news, as I have never been to Belgium.

During my internship period, I had a chance to visit the EU institutions based in Brussels, visited some other cities, including Leuwen and Ghent. Also, I met MEPs, participated in different EP and Brussels based events, and practically saw the work of the EU institutions.

Writing articles for the webpage of the organization, doing research according to the given tasks improved my skills in these fields. Based on my tasks, I was sending e-mails to congressmen and senators in the USA and this improved my official e-mail writing skills. I really gained a lot during this internship and ready to share my experiences with other students as well.

My advice for prospective students would be, first of all, apply the never give up principle in your life. And later on, try to find the most suitable and productive place, as the internship will make an impact on future job career.

Internship in University of Manchester

As a master student one of my achievement during studies participate in Erasmus+traineeship. Due I am quite picky student I wanted to do internship in UK of ability to understand locals and improve my professional English skills.

During my staying in University of Manchester, Manchester Institute of Biotechnology, I learned a lot. First of all I was astonished with the Main University building, laboratories and student hubs. Second of all research group I worked with was very international and full of experience which they shared with my, although I shared my owns. I met people who closely work with EFSA, European Commission and other international projects.

Great experience, meeting new people, culture and lot more can not be even described. I definitely recommend participate in Erasmus+ and thank you for this opportunity.

Traineeship at the Embassy of Lithuania in Ireland

After finishing my master studies, I decided to participate in Erasmus+ program. I quit my job where I was working for four years, left everything behind and I let the fate set all the points. So, three month of traineeship at the Embassy of Lithuania in Ireland begins.

First of all, the biggest challenge for me, was to find a rent and settle in a new city all by myself. But actually everything went really well. I lived close to the embassy, so I could get to the job by walking. My roommates were all Irish, so it allowed me also to improve foreign language.

As I finished public administration master studies and also have politics bachelor, the Embassy was a perfect institution to improve my knowledge about citizenship policy, migration and administrative skills. Days were really busy, I had many different tasks to do, so it let me to know the main activities and responsibilities of the Embassy. Furthermore, we had many events with Lithuanian community during spring. It was really nice to see how people unites and promotes our culture. During my free time I explored Ireland and beautiful nature of it.

Overall, it was a life changing experience for me, because after my traineeship I will be employed at the Embassy and start my new career chapter in Dublin. I definitely recommend to participate in Erasmus+ program.

Internship experience in Germany

The internship period I was in gave me the best experience in know how the European people work, their culture and many people are so kind enough to share their knowledge and wisdom to me. I personally gained a lot of friends in my company and these people helped me constructing beautiful memory which I can cherish for my lifetime.

The work I did impress my seniors and higher officials, and earned respect and acknowledgement for my work. I greatly thank ERASMUS + traineeship for giving me this opportunity to go to Germany stay there and work. The ERASMUS + fund help me a lot to keep my life smooth. I again like to thank you for your support. It means a lot to me.

Mr. Tahsin Esroy, from Turkey,  Kaunas University of Technology – Data Analyst Trainee

From studying in Lithuania to working in Slovakia, Tahsin Ersoy, who is originally from Turkey now finished his traineeship in Slovakia after 8 months.   Firstly, he graduated with the diploma in Bachelor of Science, Electronics Engineering, and afterward, he moved to Kaunas to get his Master’s degree in Computing, Informatics at Kaunas University of Technology in Lithuania. Let´s find out a little more about the work-life and the social life she encountered here in Bratislava.

  1. Why did you decide to take the Erasmus + internship opportunity? Why did you choose Slovakia?

During my studies, I heard a lot about erasmus, that many people went either to study or to internship. When I was studying, I could not go for an internship, but they promised me that after I graduated, I would have this opportunity. And right before the release, I began to look for opportunities all over Europe and then my sister sent me a website and it somehow worked out. To be honest, before the start of the internship, I even confused Slovakia and Slovenia. (but now of course I know the difference)

  1. What were your main responsibilities and tasks while you were on the traineeship?

My duties were to automate the workflows for the financial teams and organize the database according the needs. Moreover, created reports, dashboards and developed new projects for the business.

  1. Did you learn anything new in your field? Tell us bit more about your acquired skills and competencies.

When I came to the internship, I was completely new in this field, so I was taught everything I needed. From the beginning, my mentor and my colleagues are really helpful and they showed me the way how to do work in the company. I have improved my IT skills and really learned a lot while working. Especially, I have used databases so I get to work a lot on SQL queries and I feel confident about it. Working in a corporate workspace made me improve my communication and presentation skills.

  1. What was the most beneficial part of your work?

My team treated me like a colleague, not an intern. They just said what I needed to do or prepare and I already did it myself, as a result I learned it in a hard but effective way. Also, I had full access to the technologies they used and I had to figure out how to solve this or that problem and how to do this or that task. Besides work, it is an opportunity to meet new people, have fun and parties.

  1. What would you say about Slovakia? Have you noticed any cultural differences between Slovakia and your country?

Compared to Turkey, I noticed a lot of differences in culture, which over time I just got used to, and I felt so chill. Slovak people like the nature and spending time with it. Like hiking. For me it wasn’t really popular way to spend my time so that was really nice to experience here. I see the how nature can be really beautiful and calming place to spend. I think that Slovakia is a nice small country where everything is very close, with many beautiful and historical places.

  1. How did Covid influence your life during the internship? Pros and cons?

As an intern, it was difficult for me to get used to home office in the beginning, as it would be easier to learn and interact with colleagues, so I didn’t get to know them very well.

  1. Would you like to recommend anything to the newcomers?

Feel free to ask, talk and interact with people, I can even advise you to be open to people to make the internship easier for you.

 

Article from: https://www.placementslovakia.com/news/418-be-open-to-people

Istorijos lietuviškai

KTU alumnė dvejojantiems dėl „Erasmus+“ galimybės: tai vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų

Kokią studijų programą pasirinkti ir kaip atrasti tai, kas pateisintų lūkesčius – tokie klausimai yra nemažas galvos skausmas daugeliui abiturientų. Buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentė Adriana Lavrukaitytė neslepia, kad prieš keletą metų taip pat buvo tokia moksleivė, tačiau jai pavyko žengti teisinga linkme. Pasirinktos studijos suteikė platų žinių bei įgūdžių profilį, kuris atvedė prie širdžiai mylimos veiklos.

Studijas Adriana praturtino ir papildomomis studijų teikiamomis naudomis – semestrą praleido „Erasmus+“ programoje užsienyje ir džiaugiasi nepamainoma tarptautine patirtimi. Apie priimtus iššūkius ir studijas KTU su absolvente kalbamės plačiau.

– Kodėl pasirinkai KTU ir ten tuomet vykdomą bakalauro programą „Europos studijos“?

– Mano pasirinkimą nulėmė keletas priežasčių. Vienos buvo „rimtesnės“, o kitos, kaip aš vadinu, „jaunatviškos, populiariosios“. Norėjau pagyventi savarankiškai, tikrame studentų mieste, kur dieną ir naktį verda gyvenimas! Mokyklos laikais buvau stropi mokinė, gerai mokiausi bei gaudavau aukštus įvertinimus, siekiau tęsti mokslus stipriame, pirmaujančiame universitete.

KTU SHMMF alumnėTiesa, dvyliktos klasės pradžioje dar nenumaniau, kad KTU gali būti mano pasirinkimas, nes tai juk technologijos universitetas. Nesitikėjau, kad rasiu ten vietą, nes buvau linkusi į socialinius ir humanitarinius mokslus. Tokia nuomonė pasikeitė kai studijų mugėje Vilniuje išdrįsau prieiti prie KTU stendo ir ten sutikau Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) tuometinę studijų prodekanę Dainorą Maumevičienę, kuri pristatė man tinkančias studijų programas.

Artėjant stojimams, turėjau tris variantus, tačiau daugiau pasidomėjusi siūlomomis studijų programomis, turėjau aiškų prioritetą ir man pavyko – įstojau į savo pasirinktą programą. Ji mane tuomet suviliojo savo tarpdiscipliniškumu, galimybe suteikti daug įvairių žinių ir įgūdžių, išsiaiškinti, kokia karjera man labiausiai tinka. Nors šiuo metu KTU SHMMF programos „Europos studijos“ nebevykdo, yra daugiau tarpdisciplininių programų viešojo administravimo, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų srityse. Man svarbiausia buvo mokslo kokybė, aplinka bei dėstytojai, kurie kasdien ugdė, o studijuodama KTU būtent tai ir gavau.

– Kokia buvai studentė? Ką veikdavai po paskaitų?

– Man labai patiko mano studijų programa, todėl gaunamas žinias lengvai įsisavindavau, jomis mėgau dalintis ir su grupės nariais (negaliu nepaminėti, kad mūsų studijų grupė buvo nuostabi!). Po paskaitų taip pat buvau aktyvi. Mėgau įsitraukti į visuomeninę veiklą dar besimokydama mokykloje, tačiau nepavykdavo ta veikla užsiimti nuolat. Tai nutiko universitete –  jau rugpjūčio mėnesį, besilankydama pirmakursių stovykloje, susipažinau su ją organizuojančiais KTU SHMMF studentų atstovybės nariais. Supratau, kad ir aš noriu padėti studentams ir vėliau prie jų prisijungiau. Keturi geriausi gyvenimo metai ir praėjo su žmonėmis, su kuriais pažintys užsimezgė ten, studentų atstovybės patalpose. Jose leidome dienas ir naktis generuodami idėjas ir būdus, kaip studentų gyvenimą padaryti geresnį. Ir darėme!

Buvau atsakinga už socialinius reikalus – tiesiogiai dirbau su fakulteto seniūnais, konsultuodavau ir informuodavau fakulteto studentus, ruošiau pradžios mentorius, rengiau socialines akcijas, apmokiau ne vieną naują studentų atstovybės narį tinkamai atstovauti studentus. Per tuos kelis metus kartu su komanda įgyvendinome įvairius pokyčius tiek fakulteto, tiek universiteto mastu. O ir pati gavau labai daug – mylimų draugų, nepamirštamų nuotykių, įvairių organizacinių ir asmeninių įgūdžių.

– Mokeisi politikos mokslų srities programoje. Kaip tiesiogiai ar netiesiogiai tavo dabartis siejasi su baigta studijų programa? Ar panaudoji studijų metu įgytas žinias?

KTU SHMMF alumnė– „Europos studijų“ programa buvo iš politikos mokslų srities, tačiau studijuodama universitete pasinaudojau ir gretutinių studijų galimybe. Pasirinkau „Žmogiškųjų išteklių vadybos“ studijas – labai džiaugiuosi ir esu labai dėkinga universitetui už suteiktą galimybę vienu metu mokytis net dviejų naudingų specialybių. Abi jos praverčia mano dabartinėje veikloje – dirbu organizacijoje, kuri įgyvendina įvairius socialinius projektus, orientuotus į Europos visuomenę. Taip pat savo darbe vadovauju nedidelei projektų vadovų komandai ir man labai padeda įgytos žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijos. Tad abiejų studijų programų suteiktos žinios yra man naudingos kone kasdien.

– Buvai išvykusi į „Erasmus+“ studijų mainus. Kas paskatino žengti šį žingsnį?

– Ilgai svarsčiau, ar verta vykti į „Erasmus“ mainus, palikti šeimą ir draugus pusei metų, gyventi kažkur toli, anksčiau nematytoje ir nelankytoje šalyje. Pasirodo, kad ir tai, kaip ir studijos KTU SHMMF bei buvimas aktyvia studentų atstove, buvo vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų. Bijojau išvažiuoti, bet kai geriausiai draugei, studijavusiai visiškai skirtingoje srityje, pavyko patekti į tą patį universitetą, supratau – tai ženklas.

Kartu su ja išvykome į Zagrebo universitetą Kroatijoje. Tai – tobula vieta jaunam žmogui gyventi ir studijuoti. Be puikių mokymosi sąlygų ir kompetentingų, atsidavusių dėstytojų universitetas turi ir puikiai išvystytą logistiką, bendrabučius, valgyklas, kuriose galima pavalgyti tris kartus per dieną, vos už kelis eurus. Studijuoti buvo įdomu, bendrauti su naujais draugais iš viso pasaulio buvo smagu, o ką jau ir kalbėti apie šalies grožį. Jį nuolat tyrinėdavome lankydami įvairias Kroatijos vieteles, o kartais ištrūkdavome ir į kaimynines šalis – Slovėniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją.

– Kuo patirtis mainuose buvo naudinga?

– Per kelis mėnesius sugebėjau patirti išties daug. Gerokai patobulinau savo anglų kalbos žinias, taip pat pramokau ir kitų Europos šalių kalbų pagrindų, kurių pamokė naujai sutikti draugai. Su jais nuolat palaikome ryšį ir kartais net dabar susimatome. Kai tai nutinka, atrodo, kad matėmės vos prieš keletą dienų.

Zagrebo universitete turėjau galimybę praturtinti studijas žiniomis iš daugiau disciplinų. Mokiausi viešojo valdymo, sociologijos, Europos Sąjungos teisės ir kitų dalykų. Beje, esu tikra, kad „Erasmus+“ patirtis suteikė man įgūdžių bendrauti su bet kokios šalies ir tautybės atstovu, kartu ieškoti sprendimų, dirbti vienam tikslui bei tiesiog būti draugais.

– Kokius įžvelgei skirtumus tarp studijų Zagrebo universitete ir KTU?

– Pastebėjau, kad kai kurios sistemos KTU yra kur kas geriau išvystytos. Seniai esame atsisakę popierinių vertinimo knygučių, daugiau dėmesio skiriame ekologijai, tvarumui. Tačiau prisimenu, kad mus nustebino ir tai, jog Zagrebo universiteto fakultetai yra pasklidę ne tik po visą Zagrebą, bet net ir kitus Kroatijos miestus!

– Kaip sekėsi integruotis svečioje šalyje?

KTU SHMMF alumnė– Nuo pat pradžių viduje kirbėjo jausmas, kad Kroatija, o ypatingai Zagrebas, primena namus – Lietuvą. Na, tik ten šilčiau. Tačiau miestas ir žmonės atrodė savi, jautėmės saugūs. Nepraėjo nė savaitė po atvykimo, o jau subūrėme grupelę lietuvių ir užsieniečių, kurie nuolat leido laiką kartu. Kartu gaminome, vaišinome vieni kitus tradiciniais patiekalais, šokome, dainavome, keliavome, mokėmės vieni iš kitų. Kartu su draugais iš Lietuvos net susibendravome su Lietuvos ambasados Kroatijoje atstovais bei padėjome ambasados atidarymo metu.

– Galbūt turi patarimų studentams, kurie planuoja, o gal dar tik svarsto apie „Erasmus+“ mainų galimybę?

– Tokios galimybės daugiau turbūt niekada nebus. Jei ir turėsite galimybę išvykti pagyventi į kitą šalį, tas laikas niekada nebus toks nerūpestingas, pilnas nuotykių, naujų pažinčių, kaip „Erasmus+“ studijų mainų metu. Jums suteikiami visi ištekliai šiai patirčiai, tad labai rekomenduoju nepraleisti progos. Ko gero, laukia tik vienintelis neigiamas „Erasmus“ mainų aspektas – bus labai liūdna grįžti.

Būnant svečioje šalyje rekomenduoju patirti kuo daugiau tos šalies kultūros, lankytis muziejuose, koncertuose, miesto šventėse, nebijoti užkalbinti vietinių bei leisti laiką su kitais studentais. Neapsiribokite savo tautiečiais, leiskite laiką didelėse tarptautinėse kompanijose – taip daug sužinosite, daug išmoksite, daug juoksitės ir rasite pažinčių visam gyvenimui.

Originali straipsnio nuoroda čia.

Ta pati kryptis Erasmus programai – tris kartus

Kasmet tarptautinę mainų programą renkasi aibė studentų, ne išimtis ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, kurie vis drąsiau ryžtasi išbandyti tarptautines galimybes. Vieni jų nori pamatyti kuo daugiau pasaulio, kiti siekia pajusti studijų skonį išsvajotuose užsienio universitetuose ar institucijose, treti nori pramokti ar patobulinti užsienio kalbos žinias ir susirasti draugų. O kartais nutinka taip, kad tris kartus vykstama į tą pačią šalį, kuri tiesiog traukte traukia. Būtent taip nutiko KTU Cheminės technologijos fakulteto studentei Liucijai Urbelytei.

Tris kartus pagal „Erasmus“ programą vykusi Liucija galutine stotele rinkosi saulėtąją Ispaniją, kuri merginą tiesiog pakerėjo savo grožiu, tradicijomis, gyvenimo būdu. Liucija net nedvejodama kaskart rinkosi tą pačią kryptį, norėdama iš arčiau susipažinti su šalimi ir pajusti ispaniško gyvenimo ritmą. Plačiau papasakoti apie tokį savo pasirinkimą paprašėme pačios Liucijos.

– Ar tiesa, kad „Erasmus“ praktiką trečią kartą atliekate Ispanijoje? Galbūt ir tame pačiame mieste?

– Taip, tai jau trečioji mano praktika Ispanijoje ir tame pačiame mieste – Madride, bet kiek kitoje institucijoje nei buvo pirmoji praktika. Pirmąją dviejų mėnesių praktiką atlikau farmacijos įmonėje, kokybės kontrolės skyriuje. Antrąjį kartą išvykau keturių mėnesių praktikai universitete (Alcala universidad), o kadangi norėjau įgyti daugiau žinių organinėje sintezėje, nutariau ir trečiajai šešių mėnesių stažuotei rinktis tą pačią vietą. Čia jau buvau susipažinusi su aplinka, kolegomis bei turėjau nebaigtų projektinių darbų.

Liucija Urbelytė– Pagal „Erasmus“ programą jau trečią kartą išvykote į saulėtąją Ispaniją. Kodėl pasirinkote tą pačią kryptį?

– Pasirinkimą kaskart sugrįžti vis į tą pačią šalį bei miestą lėmė keletas veiksnių: vaikinas, sutikti draugai, išmokta kalba, geras oras ir skanus maistas.

– KTU baigėte taikomosios chemijos magistrantūros studijas. Kokius skirtumus įžvelgėte tarp studijų Lietuvoje ir Ispanijoje?

– Kadangi šiuo metu nestudijuoju, o tik atlieku praktiką, negaliu įžvelgti ryškių studijų skirtumų. Tačiau Ispanijoje esančios laboratorijos yra kiek gausesnės turima aparatūra, taip pat skiriama daugiau finansavimo projektams vykdyti.

– Ar pandemijos metu įvesti ribojimai paveikė studijas Ispanijoje?

– Pandemija nesukėlė didelių ribojimų darbui laboratorijoje. Suprantama, kad teko išmokti dėvėti apsauginę veido kaukę ir laikytis saugaus atstumo savo bei kitų atžvilgiu. Labiau nukentėjo popamokinė veikla ir socialinis gyvenimas: vakarėliai, susibūrimai, vakarienės – visa tai buvo uždrausta arba atidėta iki situacijos pagėrėjimo.

– Kaip jus priėmė vietiniai studentai ir ar jie noriai bendrauja su užsieniečiais?

– Antrosios praktikos metu savo skyriuje buvau vienintelė užsienietė, tad nebuvo labai lengva bendrauti su vietiniais, kurie tarpusavyje kalbėdavosi ispaniškai. Ne visi net mokėjo anglų kalbą, tad teko man mokytis ispanų kalbos ir bendrauti su kitais doktorantais jų gimtąja kalba. Man tas nesusikalbėjimas išėjo tik į naudą, nes turėjau galimybę pramokti ispanų.

Trečiosios praktikos metu susipažinau su kita pagal „Erasmus“ programą atvykusia studente iš Serbijos, tad dabar skyriuje esame dvi užsienietės. Džiaugiuosi, kad galime tarpusavyje bendrauti angliškai.

– Koks buvo jūsų pirmasis įspūdis nuvykus į Ispaniją?

– Pirmas įspūdis, kurį susidariau apie šią šalį – šiltas klimatas, skanus maistas ir draugiški žmonės. Turbūt tai yra daugelio mūsų svajonė.

– Kaip leidžiate Ispanijoje laisvalaikį?

– Kadangi tai yra „Erasmus“ praktika, tad ji visiškai skiriasi nuo studijų pagal „Erasmus“ programą. Mums nėra paskaitų, dauguma studentų yra ispanai, tad visos papildomos kelionės ir užsiėmimai, kurie paprastai organizuojami atvykėliams, į mūsų dienotvarkes neįtraukti. Galiu pati planuotis savo veiklą, keliones bei užsiėmimus.

Dėl užsitęsusio karantino kelionės ir įvairūs būreliai yra gana stipriai apriboti, bet Ispanijoje liko dar daug vietų apkeliavimui ir susipažinimui. Esame subūrę grupelę žmonių, kurie po praktikos (darbo) susirenka žaisti badmintoną.

– Ispanija – gilias tradicijas turinti šalis. Gal teko po ją pakeliauti ir pasigrožėti skirtingais regionais, paskanauti tikros ispaniškos virtuvės šedevrų?

– Tikrai taip, kiekvienas regionas išsiskiria vis kitokia tradicine virtuve ir jame galima pasimėgauti akį veriančiais gamtos vaizdais, Ispanijai būdinga architektūra.

Madridas mane sužavėjo garsiaisiais, savo dydžiu kerinčiais ir neabejotinai  vienais įspūdingiausių karališkųjų rūmų Europoje. Taipogi abejingos nepaliko ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas miesto centre net 118 hektarų žalios erdvės turintis Retiro parkas. Ne ką mažiau įdomus ir karališkosios šeimos vasaros rezidencijos miesteliu vadinamas Aranchuezas, esantis Madrido regione.

Šiam regionui būdingi patiekalai paglosto kiekvieno gomurį, teko skanauti omleto su bulvėmis (tortilla de patatas), sumuštinių su kalmarais (bocadillo de calamares), spurgų su šokoladu (churros con chocolate) bei kitų gardėsių.

Andalūzijos regionas patiko dėl garsių vynuogynų, vienų didžiausių alyvuogių laukų Ispanijoje bei vieno iš gražiausių ispanijos miestų –Granados. Šis miestas yra vienas iš lankomiausių Ispanijoje dėl Alhambros ir Generalife sodų ir yra Ispanijos bei Islamo palikimas. Taip pat regionas garsus savo šaltąja sriuba (gaspacho), kepinta žuvimi aliejuje (espetos) bei blyneliais su jūros gėrybėmis (tortilla de camarones).

Liucija Urbelytė.Castilla y Leon regione įsikūręs Salamanca universitetas, kuris yra seniausias Ispanijoje ir vienas seniausių Europoje. Šiam regionui būdingi sotesnio maisto patiekalai – keptas paršiukas ir ėriukas, kraujinė dešra.

Valencija paliko nepriekaištingų paplūdimių įspūdį, kur tiek vietiniai, tiek atvykėliai skanauja kone žymiausio patiekalo Ispanijoje iš ryžių ir jūros gėrybių arba mėsos (Paella).

Taipogi Ispanijoje itin mėgstama pasigardžiuoti delikatesu ir puošmena vadinamu vytintu kiaulės kumpiu Jamon. Jo kaina priklauso nuo regiono, kuriame kiaulė buvo užauginta bei pašaro, kuriuo mito, ir gali svyruoti nuo 50 ir 4000 eurų.

– Ispanija – šilta šalis, jos oras tarsi savaime kviečia pramogoms. Ar gražus oras netrukdo praktikai?

– Kadangi atlieku praktiką, man nėra jokių modulių, tad nei mokymasis, nei egzaminai manęs nevargina. Pakanka gerai susiplanuoti savo darbus laboratorijoje, kad turėčiau laiko ir turiningam laisvalaikiui.

– Kas labiausiai patinka Ispanijoje? Jei po studijų būtų galimybė likti šioje šalyje, pasiliktumėte?

– Po praktikos bandysiu likti ir įsitvirtinti Ispanijoje, nes tai yra šalis, kurioje visuomet troškau gyventi. Neramina tik tai, kad šioje šalyje gana sunku įsidarbinti dėl konkurencijos su vietiniais ir šalyje esančios nemažos bedarbystės. Bet tikiuosi, kad man pavyks. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę išvykti pagal „Erasmus“ programą ir išsibandyti gyvenimą bei mokslus svečioje šalyje. Tai yra itin didelis postūmis.

– Kuo ispanai skiriasi nuo lietuvių? Gal įžvelgėte kokių akivaizdžių bruožų?

– Ispanai itin draugiški žmonės, mėgstantys susibūrimus ir ilgas vakarienes. Gali pasirodyti, kad daugelį dalykų yra linkę atidėti, net yra posakis „todo para manana“ (viskas rytojui), bet itin intensyvus gyvenimo būdas tarsi savaime verčia kartais sustoti ir pasidžiaugti gyvenimu, net jei tai būtų ilga vakarienė ar draugų susibūrimas.

– Ko palinkėtumėte studentams, kurie dar tik svajoja apie „Erasmus“ praktiką, bet nesiryžta joje sudalyvauti?

– Nebijoti ir tiesiog išvykti išbandyti savo jėgas, nes ši patirtis bus itin turtinga: patobulinsi savo anglų kalbos žinias, o galbūt išmoksi naują kalbą, susipažinsi su daugybe studentų, kurie taps tavo draugais, pajusi kultūros skirtumus,  mėgausiesi skirtingais tradiciniais patiekalais, keliausi ir džiaugsiesi skirtingais kraštovaizdžiais bei sužinosi, ką reiškia tikri vakarėliai „Erasmus“ metu. Ar vis dar dvejoji išvykti į „Erasmus“ praktiką?

Originali straipsnio nuoroda čia.

„Erasmus+“ praktika KTU studentui atvėrė duris į pasaulį: nuo Venecijos bienalės iki Arkanzaso

Tarptautinė mainų programa „Erasmus+“ vis labiau vilioja studentus išvykti svetur, išbandyti studijas svečioje šalyje, o kai kuriuos jų aplanko ir netikėta tarptautinė sėkmė. Būtent taip nutiko pirmą kartą pagal „Erasmus+“ programą išvykusiam Kauno technologijos universiteto studentui Romualdui Chaloin Galiauskui, kurio praktika jo gyvenimą gerąja prasme apvertė aukštyn kojomis.

Plačiau papasakoti apie savo praktiką, jos metu įgytą patirtį ir netikėtai aplankiusią sėkmę paprašėme paties Romualdo.

 Kada ir kur buvo pirmoji jūsų praktika?

– Pirmoji mano absolvento praktika po bakalauro studijų buvo Italijoje, Venecijoje, 2019 metais vykusios bienalės metu, Lietuvos paviljone su Linos Lapelytės, Rugilės Brazdžiukaitės ir Vaivos Grainytės projektu „Saulė ir Jūra“ (Marina). Dalyvavau kaip garso inžinierius tris paskutinius projekto mėnesius.

Ši praktika nebuvo universitete, bet joje dalyvavo gana daug panašaus mano amžiaus žmonių. Projektas buvo atviras savanoriams iš viso pasaulio, o dėl jo trukmės gana reguliariai keitėsi atlikėjai. Atvykęs į praktiką labai greitai pritapau ir pasijaučiau savu bei priimtu į bendruomenę. Projekto metu dalyviai puikiai sutarė, tad jautėsi šeimyninė nuotaika. Tad ši praktika man primena pačius šilčiausius prisiminimus.

Skirtumas nuo studijų buvo akivaizdus, mat čia dirbau konkretų darbą ir turėjau rimtų atsakomybių. Tai turbūt vienas geriausių būdų įtvirtinti universitete įgytas žinias. Pagal „Erasmus+“ programą buvo atvykę keli atlikėjai, bet kadangi visi buvome iš skirtingų pasaulio kraštų, tai nebuvo itin akivaizdu.

– Kaip leidote laisvalaikį, gal pavyko pakeliauti po Italiją?

– Šios praktikos metu turėjau nemažai laisvo laiko, mat pasirodymai vykdavo du kartus per savaitę ir trukdavo po 8 valandas. Turėdamas į valias laisvo laiko išnaršiau visus kitus bienalės paviljonus ir turbūt kone visas meno institucijas, esančias Venecijoje ir jos salose. Taip pat su keliais projekto dalyviais susiorganizavome kelionę iki šiaurės Italijoje esančio didžiausio šalyje ežero Gardos. Tad tikrai esu pilnas Italijoje patirtų įspūdžių.

Italija yra ta šalis, iš kurios gimė šiuolaikinė Vakarų Europa. Italijoje gausu istorinių, kultūrinių bei geografinių objektų. Projekto metu susiradau ne vieną gerą draugą, tad manau į šią šalį dar ne kartą sugrįšiu.

– Praktikos metu gavote gana įdomią užduotį prisidėti prie naujo projekto ir buvote atsakingas už operos performanso „Saulė ir jūra“ garso priežiūrą, kuri buvo apdovanota aukščiausiu įvertinimu – Prestižiniu Venecijos meno bienalės „Auksiniu liūtu“. Kaip jautėtės, kuomet projektas, prie kurio prisidėjote, gavo tokį svarbų įvertinimą?

– Tiesą sakant, prieš prisidedant prie projekto buvau menkai juo pasidomėjęs. Atvykau „Saulei ir Jūrai“ jau įsibėgėjus ir laimėjus garsųjį „Auksinį liūtą“.

Pirmomis dienomis, kai prieš tai buvęs garsistas mane visko apmokė, pajutau šios praktikos svorį. Iki tol nesu turėjęs tokios svarbios atsakomybės, kokia atiteko tąkart. Stengiausi per daug nesikoncentruoti į šio projekto pelnytus laurus, labiau gilinausi į projekto techninius klausimus.­

– Po netikėtai aplankiusios šlovės šis operos performansas vykdo gastroles ir esate jo dalis. Kaip visur spėjate ir kokius įspūdžius patiriate? Kuriose šalyse, miestuose teko lankytis?

– Prie „Saulės ir Jūros“ gastrolių prisijungiau 2020 metais, tuomet apsilankėme Vokietijoje, Hanoverio mieste. Nuo tada 2021 metais dalyvavau pasirodymuose Kopenhagoje (Danijoje), Romoje (Italijoje), Liukenvalde (Vokietijoje), Atėnuose (Graikijoje), Niujorke, Filadelfijoje, Bentonvilyje (Arkanzase, JAV), Los Andžele (Kalifornijoje) bei Maskvoje (Rusijoje).

Visose gastrolėse tikrai nespėjau sudalyvauti, teko praleisti porą projektų Švedijoje ir Lietuvoje dėl Paryžiuje atliekamos antrosios praktikos. Bet jau žinau, kad šį pavasarį vėl pradėsime gastroles su „Saule ir Jūra“, todėl nekantriai laukiu kelionių pratęsimo su nuostabiąja komanda.

– Kuo jums asmeniškai svarbus toks performanso pripažinimas? Gal tai jūsų studijų Elektroninės muzikos kompozicija ir atlikimas tarsi savotiškas įvertinimas, kad einate tuo keliu, kuriuo ir siekiate?

– Gera matyti kaip projektas, gimęs suvienijus trijų Kauniečių jėgas, sugeba pasiekti dideles menines aukštumas. Tai suteikia stiprų pasitikėjimą meno pasauliu, kuris kartais atrodo uždaras. Magistro studijas pasirinkau dar prieš išvykdamas ir susipažindamas su projektu, bet tai tarsi patvirtino mano norą įsilieti į kūrybos kelią.

– Ar galime teigti, kad galimybė išvykti pagal „Erasmus+“ programą jums plačiau atvėrė duris į gyvenimą?

– Tikrai taip. Tokie išvykimai yra savotiškas savęs išstūmimas iš komforto zonos, o tai yra derlingiausias veiksmas augant. Šių praktikų dėka gavau galimybę gyvai pamatyti, kas yra įmanoma ir susižinojau, ko reikia norint visa tai pasiekti. Tai stipriai praplėtė mano karjeros kelio galimybių spektro suvokimą.

– Ko palinkėtumėte studentams, svajojantiems išvykti pagal „Erasmus+“ mainus, bet vis nedrįstančius?

– Linkiu nešvaistyti laiko svajojant. Tereikia apgalvoti, ką nori veikti. Tuomet susiradus keliolika institucijų reikia joms parašyti išsamų elektroninį laišką su motyvacija ir gyvenimo aprašymu. O tada belieka sulaukti bent vieno teigiamo atsakymo. Pastangų ir įgytos patirties santykis išties yra puikus, tad skatinčiau nepraleisti progos realizuojant savo studijas visiškai kitokioje aplinkoje.

– Esate dalyvavęs šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“, kuris kvietė radijo klausytojus jungtis į lietuviškos elektroninės šokių muzikos vakarėlį. Kodėl jums svarbu dalyvauti tokiuose festivaliuose?

– Dalyvavau „Druskomanija“ festivalyje ir pristačiau jame savo magistrinio darbo projektą. Prie šio darbo dirbau keturis mėnesius, bet dėl epidemijos neturėjau galimybės jo pristatyti gyvai. Todėl gavęs diplomą surinkau komandą ir drauge nufilmavome pasirodymą – trys instrumentalistai, atliekantys mano parašytą partitūrą, buvo gyvai efektuojami jiems akomponuojant kino šedevrą – „Žmogus su Kino Kamera“ (Dziga Vertovas, 1929 m.).

Šią filmuotą medžiagą išsiunčiau keliems šiuolaikinės muzikos festivalius Lietuvoje rengiantiems organizatoriams ir „Druskomanija“ mane pakvietė prisijungti prie skaitmeninės jų festivalio dalies. Tai man leido pajausti, kad sėkmingai užbaigiau projektą, prie kurio taip ilgai dirbau.

– Ko palinkėtumėte studentams, norintiems, kad jų Erasmus praktika būtų sėkminga?

– Patarčiau įsitikinti, kad teisingai viską suprato ir juos pačius teisingai suprato kiti. Reikia nebijoti klausti.

Daugiau sėkmės istorijų ir informacijos apie „Erasmus+“ programos mainų galimybes studentams bus galima sužinoti 2022 m. sausio 24-25 d. vyksiančioje mugėje „GO Abroad Fair 2022“.

Originali straipsnio nuoroda čia.

Mainų programa „Erasmus+“ augina asmenybes

Pasaulyje populiarios mainų programos vis didesnį pagreitį įgauna ir Lietuvoje. Šia unikalia galimybe pasinaudoti kasmet skuba ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai bei absolventai, kurie ryžtasi išbandyti praktikos svetur galimybes. Tai ne tik puiki proga įgyti praktinės patirties, bet ir galimybė iš arčiau pamatyti pasirinktą šalį, bendrauti su vietiniais žmonėmis, pajausti tos šalies kultūrą.

Ta pati kryptis praktikai – du kartus

Pasaulyje populiarios mainų programos vis didesnį pagreitį įgauna ir Lietuvoje. Šia unikalia galimybe pasinaudoti kasmet skuba ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai bei absolventai, kurie ryžtasi išbandyti praktikos svetur galimybes. Tai ne tik puiki proga įgyti praktinės patirties, bet ir galimybė iš arčiau pamatyti pasirinktą šalį, bendrauti su vietiniais žmonėmis, pajausti tos šalies kultūrą.

Ta pati kryptis praktikai – du kartus

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto absolventė Aušra Simonavičiūtė mainų programose dalyvavo du kartus. Abu kartus ji vyko atlikti praktikos į Nyderlanduose esančią  įmonę. Pirmąjį kartą ji išvyko į vasaros praktiką magistrantūros studijų metu, o antrąjį – pasinaudojusi absolvento  praktikos galimybe.

Pirmąjį kartą vykdama pagal „Erasmus+“ mainų programą Aušra nesitikėjo, kad jos lauks tokia įdomi patirtis ir jai bus deleguotos svarbios užduotys.

Aušra Simonavičiūtė

„Nuo pirmų atvykimo dienų manęs laukė rimtos užduotys: sukurti klientų aptarnavimo sistemą internete bei sukurti internetu įsigytų prekių garantinę sistemą. Nustebau, kai antros dienos popietę mane jau kvietė pristatyti savo darbo „vaisių“. Bet smagiausia tai, kad dėl sistemos tobulinimo mano pateikti siūlymai buvo išgirsti ir pritaikyti įstaigos veikloje“, – pasakojo į kolektyvą greit įsiliejusi Aušra.

Pirmoji praktika Aušrai buvo visokeriopai naudinga, ji susipažino su kitos šalies kultūra, pamatė organizacinę kultūrą, kaip planuojamas ir organizuojamas darbas įmonėje: „Likau sužavėta, kaip deleguojamos užduotys, kiek įmonės vadovas įsitraukia į vykdomą veiklą, kaip kas rytą su kiekvienu darbuotoju aptaria dienos ir savaitės užduotis. Mane sužavėjo olandų atvirumas ir pasitikėjimas. Mano indėlis į darbą buvo įvertintas ir atsidėkodami kolegos padovanojo kelionę į Schirmonikongo salą, esančią Šiaurės Olandijoje.

Per porą vasaros mėnesių A. Simonavičiūtė užmezgė itin draugiškus ryšius su įmonėje dirbančiais kolegomis, tad buvo pakviesta dalyvauti didžiausioje Europoje parodoje „METS“, kuri vyko Amsterdame. Taipogi jai buvo leista administruoti partnerių iš viso pasaulio susitikimą ir partnerių mokymus. Tad žinodama apie galimybę išvykti į absolvento praktiką, ji nedvejojo ir susiekusi su ta pačia įmone kaip mat sulaukė teigiamo atsakymo.

„Džiaugiuosi, kad nutariau tęsti praktiką, nes antruoju kartu gavau daugiau užduočių ir atsakomybių. Šį kartą prisidėjau prie kolegų, atsakingų už įmonės vardo ir prekės ženklo žinomumo didinimą Rytų Europoje, pardavimų skatinimą. Įgijau daugiau techninių žinių apie parduodamus gaminius, išmokau labiau planuoti savo darbo ir poilsio laiką, praplėčiau akiratį, pakeliavau po nuostabią šalį“, – prisiminė Aušra.

Praktika Nyderlanduose karantino metu

Vos pradėjusi antrąją praktiką Aušrai teko apsispręsti ar dėl prasidėjusios pandemijos tęsti praktiką, ar ją nutraukti. Tuo metu buvo itin daug nežinomybės dėl plačiai po pasaulį paplitusio viruso, tad ta baimė augo akyse. Niekas negalėjo pasakyti, kada pasaulis grįš į įprastą ritmą. Aušra nerimavo, kad pandemija gali ją paliesti ir ji nespės laiku grįžti į savo gimtąją šalį dėl uždarytų valstybinių sienų. Bet noras tęsti praktiką buvo didesnis ir ji apsisprendė likti iki galo.

„Nyderlanduose karantinas buvo kitoks nei Lietuvoje, čia nebuvo tokių griežtų apribojimų, o žmonės į pandemiją žiūrėjo visai kitaip: jie buvo atsipalaidavę, nesinervavo ir nepanikavo. Kai Lietuvoje įvedė privalomą kaukių dėvėjimą, Olandijoje jas tik rekomendavo. Prekybos centruose nebuvo jokios masinės pirkimo psichozės ir pustuščių lentynų, apie kurias pasakojo Lietuvoje esantys artimieji ir draugai. Čia gyvenimas nesustojo,  pandemijos laikotarpiu žmonės pirmenybę teikė darbui įmonės biure. Žinoma,  darbuotojai galėjo dirbti ir iš namų, bet retas rinkosi tokį variantą“, – pasakojo A. Simonavičiūtė.Aušra Simonavičiūtė

Anot Aušros, iki jos praktikos pabaigos, didesni sergamumo rodikliai buvo fiksuojami tik Amsterdame, Roterdame, Hagoje. Ten jaunimas streikavo prieš įvestus ribojimus, bet Šiaurės Olandija gyveno laisvesniu ritmu – veikė kavinės, restoranai, nors ir trumpiau, nei įprasta. Prieš apsilankymus kavinėse klientai pateikdavo darbuotojams savo kontaktinę informaciją. Jie taip pat nevaržomai galėjo keliauti šalies viduje.

Sergamumo rodikliams šalyje augant, griežtėjo ir karantino sąlygos – prievolė dėvėti kaukes, įvesta ligi šiol trunkanti komendanto valanda. Aušra tikino, kad ją nustebino oro uostų veikla per pandemiją: „Dar niekada nemačiau tiek daug atšaukiamų skrydžių, žmonės tiesiog stovėjo ir laukė naujos informacijos. Visi norintys oro uoste galėjo nemokamai išsitirti dėl viruso, nesvarbu ar atvyko, ar išvyksta iš šalies.“

Mainus išbandžiusi Aušra džiaugiasi, kad turėjo galimybę pakeliauti, pamatyti kitą kultūrą, susirasti draugų svetur. Ji teigia paneigusi mitą apie olandus, kurie neretai apibūdinami kaip tauta, sunkiai kurianti draugiškus santykius su kitataučiais.

„Erasmus+“ – langas į plačiuosius vandenis, pakeičiantis požiūrį į gyvenimą, darbą, prisidedant prie visapusiškos asmenybės auginimo ir skatinantis gyvenime siekti daugiau“, – sako Aušra ir pataria studentams įveikti visas baimes bei nedvejojant išbandyti KTU siūlomas mainų programas.

Akademiniai mainai – puiki galimybė pamatyti koks įvairus yra pasaulis

Akademiniai mainai tai neįkainojama galimybė ne tik pagilinti savo studijų krypties žinias, bet ir įgyti naujos gyvenimiškos patirties bei socialinių, emocinių įgūdžių, kuriuos labai vertina būsimi darbdaviai. Ir neveltui nes tai puiki proga ugdyti savarankiškumą, sustiprinti ar patobulinti užsienio kalbą, plėsti akiratį, pažinti naujas kultūras, užmegzti naujas pažintis.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentai rinkdamiesi kur norėtų mokytis dalyvaujant „Erasmus“ ar dvišalių mainų programoje dėmesį kreipia ne tik į universitetą, jo studijų kokybę, bet ir į šalį, kartais klimatą, juk joje ne tik mokysis, bet ir gyvens.

Pasak akademiniuose mainuose dalyvavusio biomedicininės inžinerijos studento Povilo Piartli – tai puiki galimybė pamatyti koks įdomus yra pasaulis, paragauti įvairaus maisto ir susirasti naujų draugų iš viso pasaulio. Jis taip pat pabrėžia, jog dalyvaujant akademiniuose mainuose, ypač dvišaliuose, studentai gauna ne mažas stipendijas, kurios gali padengti didžiąją dalį ar net visas akademinių mainų metu patiriamas išlaidas.

„Akademinių mainų dėka, bakalauro studijų metu, man teko pakeliauti po Kiniją, išbandyti labai daug įdomaus maisto, susipažinti su jų kūltura. Dabar esu magistro studijose, kurių metu gavau nuostabią galimybę su Erasmus+ programa nuvykti į Austriją, aplankyti Vienos muziejus, vynuogynus ir kalnus.“ – apie įspūdžius patirtus laisvu nuo studijų laiku, pasakoja magistrantūros baigiamojo kurso studentas Povilas Piartli.

Jam antrina ir Pietų Korėjoje viešėjusi Intelektinių robotikos sistemų studijų programos 4 kurso studentė Gintarė Juškaitė. Studentė teigia, kad dalyvavimas dalinėse studijose užsienyje buvo vienas geriausių priimtų jos sprendimų gyvenime.

„Nors keliavimas į visiškai nežinomą šalį pasaulinės pandemijos metu kėlė daug abejonių, ten nuvykus gailėtis tikrai neteko. Kartu su naujais draugais, atvykusiais iš viso pasaulio, susipažinome su vietiniu maistu, tradicijomis bei Pietų Korėjos sostine, Seulu, pilnu daug šurmulio, istorijos ir kultūros. Laisvu nuo studijų laiku keliavome po visą šalį ir pamatėme kiek daug joje yra įvairovės“ – prisiminamais ir įspūdžiais dalijasi G. Juškaitė.

Pasak Elektros ir elektronikos fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorės Miglės Svygrienės, mūsų fakulteto studentai studijoms užsienyje dažniausiai renkasi Skandinavijos šalis – Daniją (tarp populiariausių – Danijos technikos ir Pietų Danijos universitetai), Suomiją (Alto universitetas), Švediją (Linčiopingo, Lundo universitetai). Taip pat populiarios ir vidurio Europos šalys, tokios kaip Čekija (Brno universitetas), Austrija (Vienos technologijos universitetas). Tarp populiarių pasirinkimų galima paminėti ir Kroatiją (Zagrebo universitetas) bei Ispaniją (Saragosos, Kartaginos universitetai). Verta paminėti, jog paskutiniu metu pastebimas augantis susidomėjimas studijomis Azijoje. Būsimi inžinieriai vis dažniau renkasi studijas Pietų Korėjoje (Chung Ang, Yonsei universitetai).

Renkantis praktikos vietą už šalies ribų, pasirinkimas labai įvairus – nuo kaimyninių iki tolimiausių Europos šalių. Per paskutinius dvejus metus EEF studentai praktikos vietas rado Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kipre, Portugalijoje.

Neįprasta KTU studenčių „Erasmus+“ mainų patirtis pasaulinės pandemijos metu

Kaip ir kiekvieną mokslo metų pusmetį, šiais metais KTU studentai taip pat dalyvavo „Erasmus+“ programoje, tačiau šis pavasaris visam pasauliui buvo tikras iššūkis, tame tarpe ir akademinėms bendruomenėms. „Manau, jog tik po pirmųjų mainų iš tiesų supranti, jog nieko nereikia bijoti ir jeigu tik yra noras  visada galima surasti išeitį“, – apie pasiryžimą vykti į mainus Belgijoje ir savo patirtį svetur prasidėjus pasaulinei pandemijai pasakoja Gustė Cibulskytė, KTU Skaitmeninės kultūros pirmakursė magistrantė.

Kartu su Guste į Belgiją vyko Milda Jokubauskytė, taip pat pirmo kurso magistrantė Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakultete (KTU SHMMF) studijuojanti Skaitmeninės kultūros programoje. Šį pavasarį studentės pasinaudojusios „Erasmus+“ mainais išvyko į Leveno mieste įsikūrusį Katalikiškąjį Leveno universitetą (ol. Katholieke Universiteit Leuven), patenkantį į „Times“ pasaulio aukštųjų mokyklų reitingo penkiasdešimtuką.

„Savo ateitį sieju su Lietuva, tačiau gyvenimo svetur patirtis yra puiki proga pakeisti savo pasaulėžiūrą ir pažinti kitas kultūras“, – aiškina Gustė, kuri jau antrą kartą dalyvavo tarptautiniuose mainuose. Tuo tarpu Milda studijuodama bakalaurą tokia proga nepasinaudojo, todėl įstojusi į magistrą tvirtai pasiryžo ištaisyti šią situaciją.

Pašnekovės tikina, kad net studijuojant naują programą ir ypač antroje pakopoje, pvz., Skaitmeninę kultūrą, dėl dėstymo kalbos ar modulių suderinimo tikrai nereikia nerimauti – skyrusios šiek tiek laiko nuodugnioms paieškoms ir pasikalbėjusios su prodekane, galiausiai jos rado universitetą, siūlantį tinkamas studijas. Be to Belgijoje, į kurią vyko, netrūksta programų anglų kalba, o ir gyventojai puikiai kalba angliškai, todėl kasdieniam gyvenimui nėra būtina mokėti bent vieną valstybinę kalbą.

Kitokia mainų patirtis

Visgi merginų patirtis šį pavasarį labai skyrėsi nuo anksčiau į mainus vykusių studentų – dėl COVID-19 pandemijos mokslai visame pasaulyje persikėlė į virtualią erdvę. Anot Mildos, dalies modulių paskaitos vyko per pokalbių programą „Skype for Business“, o kituose moduliuose nebuvo net ir nuotolinių susitikimų – dėstytojai paprasčiausiai atsiųsdavo pateiktis su balso įrašais.

Daugeliui studentų ir pedagogų toks mokymosi procesas buvo tikras iššūkis ir pašnekovės buvo ne išimtis: „Tikrai jautėsi diskusijų paskaitose trūkumas, tačiau turėjome galimybę diskutuoti modulių forumuose“. Kaip ir visur, dėstytojai bei administracija nuolat stengėsi palaikyti kontaktą elektroniniais laiškais.

Vienas iš mainų užsienio universitete privalumų – įvairios atvykusiems studentams skirtos veiklos. Paklausus, ar įvairūs renginiai tapo nebeįmanomi, magistrantės dalijasi, kad ESN Leuven organizacija vis tiek rado būdą, kaip nuotoliniu būdu įdomiai užimti „erasmusus“ po paskaitų – pvz., rengdavo filmų peržiūrų vakarus. Tačiau įvairių universiteto organizacijų veiklos nėra vienintelis būdas mainų studentams gerai praleisti laiką.

Pasak Mildos, kadangi ji gyveno su dar 4 studentais, kompanija pati prisigalvodavo, kaip smagiai išnaudoti iš pažiūros nepatogią situaciją ir neleisti karantinui sugadinti taip ilgai lauktos progos išmėginti mainų studento gyvenimą: „Namie pasidarėme žaidimų, filmų vakarų, kartu nuolat gamindavome vakarienes, buvome nusipirkę 5000 detalių dėlionę, kuri taip pat užėmė laiko, tad tik spėk suktis ir suderinti viską su paskaitomis ir darbų atlikimu.“

Mažų šalių ir mažų miestų pliusai

Greičiausiai kiekvienas mainų studentas dar prieš atvykdamas į savo pasirinktą aukštąją mokyklą jau būna preliminariai susiplanavęs, ką norėtų aplankyti svečioje šalyje ir už jos ribų. Merginos taip pat atėjus geriems orams ketino patyrinėti Belgiją, tačiau COVID-19  virusas pakoregavo jų planus ir iki karantino jos spėjo paturistauti tik sostinėje Briuselyje. Tiesa, pasak Gustės, ne visada didmiesčiai žavi: „Briuselis turi gražių kampelių, tačiau taip pat yra labai tankiai apstatytas miestas su begale turistų. Nors turbūt jis ir yra sąlyginai saugus miestas, nesijaučiau čia jaukiai ir saugiai kaip Levene.“

Studentė su šypsena prisimena, kad Levenas įsiminė kaip labai rami ir maloni vieta, kurioje netrūksta veiklos, kultūros bei meno: „Sekmadieniais „STUK“ kavinėje vyksta džiazo vakarai su gyva muzika, pirmadieniais „Blauwe Kater“ galima šokti pagal bliuzą!“

Milda taip pat pastebi, kad planuotas keliones sutrukdęs karantino laikotarpis tapo puikia proga išvaikščioti ir pažinti Leveną: „Nors miestelis tikrai nedidelis (pėsčiomis iš vieno galo nueiti į kitą galima per kiek mažiau nei valandą), tačiau atradau daug nuostabių gatvelių, parkų, vaizdingų vietų.“

Vykstantiems į Belgiją (kai tai bus įmanoma daryti laisvai ir be suvaržymų) magistrantės rekomenduoja išnaudoti mažą šalies dydį. Kadangi Belgija nedidelė, o aplink keturios kaimyninės šalys (Vokietija, Nyderlandai, Prancūzija ir Liuksemburgas) bei geležinkelių tinklas gerai išvystytas, Milda tikina, kad laisvu laiku galima susiplanuoti tiek ilgesnių, tiek trumpesnių kelionių svetur.

Gustė prideda, kad planuojantys studijuoti Belgijoje turėtų išsinuomoti dviratį, nes tai labai pigu ir galima aplankyti daug apylinkių, vertų pamatyti neturistinių miestų. „Taip pat siūlau nepraleisti progos apsigyventi name su kitais studentais – ši patirtis yra neišdildoma, o ypač, jeigu visi gyventojai yra iš skirtingų pasaulio kampelių.“

Dviračius mėgsta ne tik olandai

Nors merginos studijavo universitetiniame mieste ir daugiausia bendravo su tarptautiniais studentais, sutikti vietiniai belgai pasirodė gana uždari kaip lietuviai, bet tuo pačiu malonūs, mandagūs, draugiški ir geranoriški. Gustė prisimena, kai pirmą dieną atvyko į Belgiją ir mėgino iš sostinės Briuselio nusigauti į Leveną, bet susimaišiusios įsėdo į traukinį, važiuojantį į Naująjį Leveną (atskirą miestą), keblioje situacijoje joms padėjo traukinio konduktorius.

„Pravažiavusios savo bei išlipusios artimiausioje stotelėje, tempdamos iš paskos sunkius lagaminus laiptais aukštyn-žemyn, paklausėme kontrolieriaus, kaip nusigauti į Leveną ir kada išvažiuoja traukinys. Sekmadienio vėlų vakarą traukiniai nevažiuoja labai dažnai, o priklausomai nuo krypties – išvis nevažiuoja. Kadangi nebuvo laiko nusipirkti bilietų, o traukiny bilietai yra brangesni, matydamas pasimetusius ir pavargusius mūsų veidus, jis suprato situaciją ir liepė tiesiog lipti į traukinį. Bilietus pardavė pritaikęs didelę nuolaidą. Ir tai buvo tiesiog labai žmogiška, kas paliko įspūdį ne tik apie traukinių darbuotojus, bet ir apie visą tautą“, – šypsosi mergina.

Pasakodama apie belgų kultūrą, Milda žavisi žmonių požiūriu į dviratininkus: „Automobilių vairuotojai labai kreipia dėmesį į dviratininkus, yra atsargūs jų atžvilgiu (pėsčiųjų taip pat), įdomu matyti, kai dviračiu pravažiuoja mama su specialia priekaba, kurioje dar sėdi du jos vaikai, arba kai pravažiuoja dviratininkas su dviem dideliais šunimis“. Panašu, kad belgai, kaip ir jų kaimynai olandai, itin didelį dėmesį skiria ekologiškoms transporto priemonėms.

Šaltinis: https://ktu.edu/news/neiprasta-ktu-studenciu-erasmus-mainu-patirtis-pasaulines-pandemijos-metu/

„Pagal charakterį galėčiau būti japonas. Tik pagal ūgį – ne“, – juokauja Kauno technologijos universitete (KTU) atsinaujinančią energetiką studijavęs Tomas Bagdonas. 2017 metų vasarą vaikinas praleido Gifu universitete Japonijoje.

Savo svajonių šalyje T. Bagdonas 2017 metais praleido pavasario semestrą – gilino savo specialybės žinias, mokėsi japonų kalbos, ir įkvėptas filmų apie samurajus pradėjo domėtis Rytų kovos menais.

„Visada norėjau nukeliauti į Japoniją. Nuo vaikystės mane žavėjo japoniški animaciniai filmukai, filmai apie samurajus. Net ir kalbos šiek tiek išmokau juos bežiūrėdamas“, – pasakoja T. Bagdonas.

Nusprendęs įgyvendinti savo svajonę pakeliauti po Tekančios Saulės šalį, Tomas, ruošdamasis kelionei, pradėjo savarankiškai mokytis japonų kalbos ir gilinti jau turimas žinias.
Paklaustas apie Gifu universitetą, T. Bagdonas palygina jį su įprasta Lietuvos gimnazija. Pasak jo, KTU ir Gifu universitete studijos skiriasi ne tik tuo, kad dėstytojai kalba skirtingomis kalbomis – jie taiko ir skirtingas dėstymo metodikas.
„Auditorijos dažnai būdavo tiesiog klasės, dėstytojai iš esmės viską rašydavo ant lentos, informacija labai dažnai perduodama spausdinant ant popieriaus. Viską nurašyti nuo lentos hieroglifais buvo tikrai neblogas iššūkis“.

Dalijimasis kultūromis
Lietuvos ir Japonijos kultūros skiriasi gerokai, T. Bagdonas atkreipė dėmesį į tokius kultūros niuansus kaip atliekų rūšiavimas, pamaldos, tvarkingas stovėjimas eilėse. Svarbiausia jam buvo ne tik stebėti viską iš šalies, tačiau ir pačiam aktyviai įsitraukti ir prisitaikyti prie japonų kultūros, bei stengtis perimti svetimus įpročius.

T. Bagdonas būdamas Japonijoje ne tik mokėsi jų papročius, bet ir dalijosi savo – lietuvių kultūra.

„Teko lankytis mokyklose, universitetuose bei įvairiuose būreliuose pristatant Lietuvą ir mūsų kultūrą“, – prisimena studentas.

Japonai gana atviri kitoms kultūroms ir noriai domisi svetimais papročiais – KTU absolventui studijuojant Japonijoje teko dalintis patirtimi lietuviško maisto dirbtuvėlėse, kur jis kartu su japonais išbandė tradiciškų lietuviškų patiekalų receptus, gautus iš mamos.

„Išsirinkome keletą lietuviškų receptų, kuriuos japonai stengėsi pagaminti savo rankomis – bulviniai blynai, šaltibarščiai, įdaryti kiaušiniai. Ir jiems labai gerai pavyko – atrodė, kad valgau namuose, pas mamą. Jiems labai patiko šaltibarščių spalva, ir stebėjosi, kad ji išgaunama visiškai natūraliai. Tikriausiai rožinė spalva jiems asocijuojasi su žydinčiomis sakuromis.“ – pasakojo prisiminimus T. Bagdonas.

Nors japonai noriai susipažįsta su kitų šalių papročiais, tačiau lietuvių kalbos KTU studentas jų nemokė – azijiečiai vengia kalbėti svetimomis kalbomis, drovisi savo tarimo, bijo kalbėti netobulai. Tiesa, vietiniai yra labai draugiški užsieniečiams, kalbantiems japonų kalba.

Lietuvis viešino Chiune Sugiharos atminimą
Paklaustas, ar vyktų į Japoniją dar kartą, žinodamas, kad studijuoti bus sudėtinga, jis nedvejodamas atsako: „Taip“.
Gifu su Kaunu sieja ne tik bendravimas tarp universitetų – greta šio, centrinėje Japonijoje esančio miesto, yra gerai lietuviams žinomo japonų diplomato Chiune Sugihara gimtinė.

„Su manimi susisiekė Gifu miesto bendruomenės atstovė – sužinojusi iš rektoriaus, kad universitete studijuoja lietuvis, ji pasiūlė bendradarbiauti, viešinant Chiune Sugihara vardą“, – pasakojo T. Bagdonas.

Paskaitos mokyklose, apsilankymai savivaldybėje ir pažintis su vietos valdžia, interviu laikraščiams, ir net lietuviškų patiekalų gaminimo pamokos – miesto bendruomenei buvo nepaprastai įdomu susipažinti su šalimi, kurioje dirbo legendinis japonų diplomatas, Kaune išgelbėjęs tūkstančius Lietuvos žydų antrojo pasaulinio karo metu.

Pačiam Tomui veikla buvo labai įdomi – Kaune, besimokydamas japonų kalbos, jis domėjosi japonų kultūra ir yra ne kartą lankęsis Sugiharos namų organizuojamuose renginiuose.

Savyje atrado naujų talentų
Prisimindamas kelionę, iš Raseinių kilęs vaikinas pripažįsta, kad tai buvo vienas sunkiausių išbandymų jo gyvenime – buvimas vienam visiškai kitokioje kultūroje buvo tikras iššūkis, tačiau tai jį užgrūdino, į Lietuvą jis grįžo labiau pasitikintis savimi ir pasisėmęs vertingos patirties. Paklaustas, kas buvo sunkiausia Japonijoje, vaikinas nedvejoja: kelionė ir karštis. Į Japoniją, siekdamas, kad kelionė atsieitų kuo pigiau, studentas vyko kone visą parą: iš Vilniaus per Maskvą ir Šanchajų į Nagoją.

„Gifu universitetas yra centrinėje Japonijoje – tarp Tokijo ir Kioto. Buvau girdėjęs, kad vasara šioje Japonijos dalyje yra pati baisiausia. Kasdien būdavo apie 34-36 laipsnius karščio, o drėgmė dažnai siekdavo 90 procentų. Išėjęs į lauką iš karto sušlampi, net nebūtinai turi šviesti saulė“, – pasakojo T. Bagdonas.

Tačiau pažintis su išskirtine japonų kultūra, atviri ir šilti žmonės, įspūdžiai ir naujos patirtys keliskart atpirko patirtus sunkumus ir padėjo užmegzti ilgalaikį ryšį su Rytų šalimi.

„Vis dar domiuosi japonų kultūra, o pradėtas kovos menų treniruotes tęsiu ir Lietuvoje – kiekvieną kartą įžengus į salę prisimenu savo kelionę į Jjaponiją…“.

Studijos KTU
Pernai metais baigęs studijas Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas prisimena studijas labai teigiamai:
„Studijomis tikrai likau patenkintas – įgavau ne tik savo specialybės žinių, bet ir išmokau mąstyti kaip inžinierius, spręsti patikėtas problemas ir nebijoti prisiimti atsakomybės už savo skaičiavimus ar siūlomus metodus. Džiaugiuosi, kad KTU suteikia savo studentams daug galimybių pasireikšti moksle, tarptautiniuose mainuose, įvairiose studentų draugijose bei atstovybėse. Reikia tik nepabijoti ir visas tau suteikiamas galimybes išmėginti“, – sakė jis.

Paklaustas apie dabartinę veiklą, vaikinas atkreipia dėmesį, kad tai, ką dirba šiuo metu, nėra tiesiogiai susiję su jo įgyta specialybe, tačiau studijose įgyti elektrotechnikos pagrindai ir inžinerinis mąstymas labai praverčia. Šiuo metu T. Bagdonas dirba apšvietimo sektoriuje ir teigia norintis išbandyti save įvairiose srityse bei pasisemti kuo daugiau patirties.

Studenčių įspūdžiai iš Pietų Korėjos: belaidis internetas net aukščiausio šalies kalno viršūnėje.

Pietų Korėja – šalis, kuri „Bloomberg“ Inovacijų indekse buvo 6 kartus įvardyta kaip inovatyviausia pasaulio valstybė, tačiau korėjiečiams svarbu ne tik technologijos. „Korėjiečių kultūroje didžiausią įspūdį paliko žmonių didžiavimasis savąja kultūra, palikimu, muzika“, – sako pusmetį sostinėje Seule studijavusi KTU ketvirtakursė Odeta Bacevičiūtė.

Lietuviai apie studijas Pietų Korėjoje: norint gerų pažymių teks mokytis bent 35 valandas per savaitę

Pietų Korėja daugeliui žinoma kaip itin technologiškai pažengusi Azijos šalis, išsiskirianti savita, tačiau lietuviams ir kitiems europiečiams visiškai svetima kultūra. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad ten beveik viskas kitaip. Kitokie žmonės, kultūra, maistas ir netgi oras“, – pasakoja pusmetį Pietų Korėjoje gyvenęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Marijus Plakys. Vaizdas, kurį susidarė šioje šalyje, vaikiną pakerėjo ilgam.

„Pati pirma mintis šioje šalyje buvo: „kiek čia daug žmonių“! Išties, tai niekad ir nepraėjo, nes gyventi tokiame multimilijoniniame metropolyje kaip Seulas buvo viena geriausių mano gyvenimo patirčių. Tiesa, technologijų bei inovacijų įsivaizdavau truputį daugiau – kartais tikrai galėjau pasakyti, kad Europa šioje srityje neatsilieka“, – savo įspūdžiais dalijasi KTU Ekonomikos ir verslo fakultete (EVF) trečiame kurse finansus studijuojantis Marijus Plakys, pusę metų pagal mainų programą mokęsis vienoje prestižiškiausių Pietų Korėjos aukštųjų mokyklų – Yonsei universitete.

Ugnė Milašauskaitė, taip pat pusmetį studijavusi šiame universitete, sutinka, kad Pietų Korėja – tikrai išskirtinė šalis. Vien ten gyvenančių žmonių gyvenimo ritmas visiškai kitoks. Visi gyvena taip, kaip jiems patogu.

„Nesvarbu, ar tu dirbi dieną ar naktį, viskas, kas reikalinga, yra po ranka ir pasiekiama: nemažai įstaigų dirba visą arba didžiąją dalį paros“, – pasakoja KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) biomedicininės elektronikos ketvirtakursė Ugnė Milašauskaitė.

Niekur nesijautė toks saugus

Didžiąją dalį Europos apkeliavęs M. Plakys tikina, kad vos atvykus į Pietų Korėją pajautė čia visuomet vyraujantį saugumo jausmą. Konfliktai, vagystės ar užpuolimai vidury nakties čia – retenybė.

„Niekur niekada nebuvau jautęsis toks saugus“, – teigia jis.

Nors Pietų Korėjoje gyvena daugiau negu 50 mln. gyventojų, tačiau nusikalstamumo lygis čia itin žemas.

Pasak U. Milašauskaitės, Pietų Korėjoje daug lėšų skiriama saugumo užtikrinimui, pavyzdžiui, universitetų teritorijose gausu pagalbos stotelių, yra kuriami robotai, galintys palydėti žmones iki pat namų.

Be to, net ir pametus daiktus, realu juos atgauti. „Tam yra policijos kuruojamas internetinis puslapis, į kurį keliami rasti daiktai. Netgi ir didesnės vertės daiktas, toks kaip „Rolex“ firmos laikrodis, gali būti rastas tarp įkeltų skelbimų“, – pastebi KTU EEF ketvirtakursė.

Norint gerų pažymių teks mokytis bent 35 valandas per savaitę

Nors Pietų Korėja kasmet pritraukia milijonus keliautojų iš viso pasaulio savo įspūdingu kraštovaizdžiu, kalnų slėniais, vulkaninėmis salomis bei unikaliomis tradicijomis, visai kitokią Pietų Korėją KTU studentai pamatė studijuodami.

Yonsei – vienas iš trijų geriausių Pietų Korėjos universitetų, esantis Azijos geriausių universitetų dvidešimtuke ir 104 vietoje pagal pasaulinį QS reitingą. Yonsei universitete studijuoja beveik 25 tūkst. studentų.

„Ten įstoti ypatingai sunku, todėl galiu drąsiai teigti, kad mokiausi su vienais protingiausių savo kartos žmonių. Tai tikrai stūmė į priekį ir motyvavo siekti aukštesnių rezultatų“, – tikina Ugnė.

Pagal mainų programą Yonsei universitete studijavę lietuviai pripažįsta: nors studijos šiame Pietų Korėjos universitete išties nelengvos, tačiau grįžus į Lietuvą nauda tikrai jaučiasi – mokytis ir įsisavinti informaciją tapo lengviau.

„Įdomiausia ir iš pradžių keisčiausia buvo stebėti žmonių norą mokytis, dirbti per naktis, trumpai miegoti bibliotekoje per pasidarytas pertraukėles. Tokio klausimo kaip „kiek turiu gauti, kad išlaikyčiau?“ nebeliko, liko tik: „ką reikia padaryti, kad gaučiau A+?“, – prisimena M. Plakys.

Anot jo, mokslas korėjiečiams yra ne pareiga, o privilegija, todėl jie jį labai vertina, gerbia ir trokšta jo siekti. Lankomumas Pietų Korėjoje griežtas, vėluoti irgi nevalia, nes dalyvaujantys paskaitoje žymimi specialia programėle vos prasidėjus paskaitos laikui.

„Be to, ypatingai skatinamas savarankiškas mokymasis. Paskaitos metu išdėstyta medžiaga nėra pakankama, todėl ne vieną naktį teko praleisti universiteto bibliotekoje“, – tikina U. Milašauskaitė.

Marijaus teigimu, norint turėti gerus pažymius Yonsei, reiktų mokytis mažiausiai apie 35-40 valandų per savaitę.

„Taip yra todėl, jog universiteto studentai laikomi darbuotojais ir turi atidirbti per savaitę tiek, kiek praleistų ir paprastame darbe“, – sako jis.

Sudalyvavo žymiojo atlikėjo PSY koncerte

Norėdami geriau susipažinti su Seulu, lietuviai užsiėmė ir papildomomis veiklomis. Viena jų – studentų klubo organizuojami kassavaitiniai kopimai į kalnus aplink Seulą.

„Tokiu būdu pažįstamas miestas, jo gamta ir kultūriniai objektai. Yonsei universitete yra virš 100 įvairių organizacijų. Nors dauguma jų yra skirtos tik korėjiečiams (arba šnekantiems jų kalba), tačiau yra ir apie 20-30 skirtingų klubų, į savo gretas priimančių užsieniečius“, – pažymi Marijus.

Tuo tarpu Ugnė laisvu nuo studijų laiku įsitraukdavo į Mentorių klubo veiklą, kur tarptautiniai studentai grupelėmis būdavo supažindinami su vietine kultūra. Mentoriai aprodydavo jų mėgstamiausias vietas Seule.

„Pietų Korėjoje gausu tradicijų, bet viena mano mėgstamiausių – Pavasario festivaliai. Yonsei universitetas yra gerai žinomas dėl savo festivalio, vadinamo Akaraka. Studentai vilki mėlynus universiteto marškinėlius ir susirenka skanduoti lauke esančiame amfiteatre“, – pasakoja U. Milašauskaitė.

Festivalis skirtas atšvęsti Yonsei universiteto dvasią ir pabrėžti konkurenciją tarp Yonsei ir Korėjos universitetų, kuri egzistuoja jau nuo 1956 m. Vakaro programos metu vyksta koncertas su žymiausiais Pietų Korėjos atlikėjais.

„Vieno festivalio metu teko matyti atlikėją PSY. Taip, tą patį, kuris atlieka „Gangnam Style“ dainą. Retai sutiksi tokį atlikėją, kuris sugebėtų taip valdyti auditoriją – kiekvienas studentas dainavo ir šoko“, – įspūdžiais dalijasi Ugnė.

Pirmasis klausimas – apie gimimo metus

Pietų Korėja studentams pažėrė ir ne tokių malonių netikėtumų. Vienas jų – stiprus oro užterštumas, dėl kurio kiekvienas privalėjo nuolat nešioti apsaugines kaukes.

„Beveik du trečdaliai mano europiečių draugų, taip pat ir aš, jau antrąją savaitę pasigavome gerklės infekcijas, nes nebuvome pratę prie smogo “, – prisimena M. Plakys.

Būdami Azijoje lietuviai taip pat pasiilgo tradicinio ir mums įprasto maisto, pavyzdžiui, pieno produktų: pradedant sūriu ar pienu, baigiant jogurtais bei varške.

„Jų ten arba tiesiog nebuvo, arba jie buvo nelabai kokybiški. Visi europiečiai pasiilgo ir vaisių – nors jų buvo, tačiau vaisių kainos buvo kelis kartus didesnės nei namie“, – tikina KTU EVF studentas M. Plakys.

„Tikrai prireikė laiko priprasti prie vietinio maisto, – priduria U. Milašauskaitė, – taip pat ir prie nuolatinio klausimo, kuriais metais aš gimiau. Korėjiečiai pokalbio pradžioje išsiaiškina, kuriais metais žmogus gimęs ir koks tavo santykių statutas, kad žinotų, kokia forma į tave kreiptis“.

Kalba taip pat kišo koją lietuviams, mat retas korėjietis geba bendrauti anglų kalba. Tačiau tai studentams nesukėlė didelių sunkumų.

„Visgi prieš vykstant į Pietų Korėją rekomenduočiau išmokti kelias pagrindines frazes korėjiečių kalba“, – priduria U. Milašauskaitė.

Drovuoliai, besistengiantys išlaikyti „prekinę“ išvaizdą

Korėjiečius lietuviai apibūdina kaip santūrius, pagarbius ir sunkiai dirbančius. „Nemačiau nei vienos tautos, kurios žmonės tiek daug dirbtų, o jų darbai kalbėtų patys už save“, – sako Ugnė.

Po Korėjos karo abi šalies pusės labai nuskurdo, bet Pietų Korėja per mažiau nei 70 metų išaugo iš beviltiškai skurdžios šalies į vieną didžiausių pasaulio ekonomikų.

„Nors korėjiečių pasiekimai įspūdingi, jie vis dar labai žemiški ir pagarbūs. Žmonės mandagūs, laikosi tylos, vengia nemalonių situacijų. Kaip ryškiausią skirtumą tarp korėjiečių ir lietuvių įvardinčiau drovumą: korėjiečiai tokie drovūs, kad net paskaitų metu vengia kelti klausimus ar pradėti pokalbį“, – teigia U. Milašauskaitė.

Pietų Korėjoje labai svarbu taisyklės ir socialinės normos. Socialinis spaudimas sukuria daug sunkumų, nes visada turi būti gražus ir „prekinės“ išvaizdos.

„Dėl didelės medijų įtakos ten yra labai populiarios plastinės veido operacijos. Žmonės labai rūpinasi savo išvaizda ir kaip juos mato kiti“, – tikina M. Plakys.

Anot jo, žmonės Europoje kur kas laisvesni, nebijo suklysti, mesti studijų, pakeisti darbo, gyvenamąją vietą.

„Nors Pietų Korėja pakerėjo ilgam, ta laisvė, kurią turime, buvo turbūt vienas iš didžiausių dalykų, kėlusių norą grįžti namo“, – pripažįsta KTU EVF studentas M. Plakys.

Neišdildomi KTU studento įspūdžiai iš dalinių studijų Kinijoje

Sveiki! Aš esu Mindaugas Česnavičius ir aš noriu pasidalinti neišdildomais įspūdžiais, kuriuos parsivežiau iš dalinių studijų Kinijoje, Džedžiango provincijoje. Mano istorija prasideda po sėkmingų bakalauro studijų Lietuvoje ir noro paįvairinti metus magistratūroje…

Pabaigęs bakalauro studijas Kauno technologijos universitete, buvau tvirtai apsisprendęs toliau gilinti savo žinias magistro programoje, tačiau greta įprastų paskaitų universitete norėjosi kažko ypatingo, kažko ką ne kiekvienas gali patirti. Šis troškimas paskatino ieškoti dalinių studijų šalyje į kurią studentai iš Lietuvos paprastai nevažiuoja.

Magistro studijos trunka tik du metus, todėl laiko laukti nebuvo ir galimybės studijuoti svetur pradėjau ieškoti vasarą, dar prieš prasidedant pirmiems magistratūros metams. Pasirinkimas buvo pakankamai platus, tačiau ypač sudomino Švietimo mainų paramos fondo laiškas apie dalinių studijų galimybę Kinijoje, Zhejiang universitete.

Internete sužinojau, kad tai vienas iš top 3 universitetų Kinijoje, o kur dar padengiamos kelionės išlaidos, mėnesinė stipendija ir nemokamas apgyvendinimas studijų metu, kas galėtų atsispirti tokiam pasiūlymui? Tikrai ne aš!

Nieko nelaukęs aplikavau stipendijai ir greitai sužinojau, kad buvau pasirinktas šiai dalinių studijų programai. Su Švietimo mainų paramos fondo ir Kauno technologijos universiteto pagalba nesunkiai pavyko susitvarkyti visus reikalingus dokumentus ir rugsėjo pradžioje jau buvau pasiruošęs studijoms Kinijoje.

 

Studijos

Kinijoje studijų programa gerokai skyrėsi nuo mano inžinerinės specialybės Lietuvoje. Programa vadinosi „Kinijos studijos“ ir jos metu mokėmės viską kas susiję su Kinija: kalbą, kultūrą, filisofiją, ekonomiką, meną. Mano akimis, pagrindinis studijų tikslas buvo sudaryti kitokį Kinijos paveikslą, galbūt teisingesnį, pakeičiant Kinijos įvaizdį iš didžiulio fabriko į kultūriškai turtingą šalį su savomis taisyklėmis.

Pradžioje buvo kiek sunkiau persiorientuoti iš techninio pobūdžio modulių į socialinius ir visą informaciją priimti anglų kalba, tačiau po pirmų kelių mėnesių pavyko apsiprasti ir viskas ėjosi kaip per sviestą. Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad „Kinijos studijos“ ir inžinerija neturi nieko bendro, manau daug panašumų ir nepavyktų rasti, bet norėjosi save išbandyti naujoje sferoje su kuria dar nesu susipažinęs ir įgauti kitokios patirties.

Šiais laikais norint susirasti gerą darbą neužtenka turėti tik vienos specialybės žinių, o reikalinga patirtis turi ateiti iš kelių skirtingų disciplinų, kurios leidžia surasti neeilinius sprendimus į iškilusias problemas. Su mintimi, kad „Kinijos studijų“ įrašas mano gyvenimo aprašyme gerokai sudomins bet kurį darbdavį, uoliai kibau į studijas ir nepraleidau nei vienos galimybės įgauti naujos patirties.

 

Pasas

Atvykus į Kiniją svarbu suprasti, kad nuo šiol pats svarbiausias dalykas yra pasas! Jį patartina saugoti kaip savo akį ir visada turėti su savimi, kad ir kur tektų eiti ar važiuoti. Be paso ne tik negalima skristi lėktuvu, bet neįmanoma apsistoti viešbutyje, apsilankyti ligoninėje ir nusipirkti traukinio bilieto, o šis yra pagrindinė ir patogiasia keliavimo priemonė šalies viduje. Taip pat, per specialius patikrinimus, net ir be rimtesnės priežasties, atitinkami pareigūnai gali sustabdyti gatvėje ir paprašyti parodyti galiojančią vizą. Tokia tikrinimo sistema taikoma ne tik svečiams iš kitų šalių, bet ir Kinijos piliečiams siekiant sekti migraciją valstybės viduje tarp skirtingų provincijų.

Atvažiavus studijuoti į Kiniją, paso numeris tampa svarbiausią skaičių kombinacija, kuri dar ilgai liks atmintyje. Šis numeris figūruoja ant visų pildomų dokumentų ir taip pat tampa visų įmanomų sistemų slaptažodžiu. Tačiau jei pasas visada yra šalia, jokių problemų keliaujant ar studijuojant Kinijoje neturėtų kilti.

 

Maistas

Kasdienis maistas Kinijoje gerokai skiriasi nuo mums žinomų patiekalų kinų restoranuose Lietuvoje. Dėl saugumo sumetimų maistas visada vienaip arba kitaip termiškai apdorojamas, tai gali būti virimas, skrudinimas aliejuje ar kepimas ant keptuvės. Tokiu būdu atsikratoma visų galimų ligų, bet taip pat sunaikinima galimybė pasimėgauti šviežiomis daržovėmis. Neretai maistas gali pasirodyti aštrokas, ypatingai renkantis pietinės Kinijos dalies virtuvę.

Egzotiškų patiekalų europietiškam skrandžiui taip pat netrūksta. Restoranuose nesunkiai galima gauti varlės ar jūros gyvatės mėsos, o ištroškęs nuotykiu gali paragauti skorpiono ar jūros arkliuko. Žinoma, pastarieji nėra kasdieninis kinų maistas, o paprastai randami tik turistinėse vietose, stebinti atvykėliams.

Valgymo pagaliukais įgūdžiai ar šakutė kišenėje taip pat būtinas dalykas, nes tik labai maža dalis maitinimo įstaigų gali pasiūlyti įrankius. Nors pradžioje atvykus į Kiniją gali kilti sunkumų atrandant tinkančius ir patinkančius patiekalus, tačiau patiekalų įvairovė tikrai be galo didelė ir su trupučiu kantrybės net ir pats išrankiausias ras patinkantį patiekalą.

Vienas iš išskirtiniausių dalykų Kinijoje ypatingas dėmesys turistams iš vakarų. Neretai einant gatve ar apsipirkinėjant prekybos centre gali pajusti tave lydinčius aplinkinių žvilgsnius ir vaikus kiniškai tėvams šaukiančius „užsenietis!“.

Ypatingai mažesniuose miesteliuose žmonės atvykėlį iš kitos šalies gali matyti pirmą kartą gyvenime, todėl nenori praleisti progos atrasti kažką naujo. Drąsesni kinai gali prieiti ir prašyti kartu nusifotografuoti ar mėginti bendrauti anglų kalba ir siūlyti pasikeisti socialinių tinklų kontaktais. Toks dėmesys gali pasirodyti perdėtas ar net kiek erzinantis, tačiau žiūrint mano akimis tai tiesiog išskirtinė patirtis, kuria labiau reikia mėgautis.

Neretai tokiu būdu galima užmegzti įdomių pažinčių ir įgauti žinių apie kitas Kinijos provincijas, o besimokant kinų kalbos tai puikus būdas tobulinti šnekėjimo ir klausymo įgūdžius. Kartais tokios pažintys gali atnešti ir pasiūlymus kartu papietauti ar net galimybę įsidarbinti. Atvykus į tokią tolimą ir kultūriškai skirtingą šalį kaip Kiniją, būtina išnaudoti visas galimybęs ir pažinti kuo daugiau žmonių.

 

Didžiausias nuotykis mano gyvenime

Studijuoti kartu teko ne tik su kinais, bet ir studentais iš viso pasaulio: Vokietijos, Suomijos, Italijos, JAV, Šveicarijos, Indonezijos ir kitų šalių. Pavyko įgauti žinių apie kitus kraštus ir kultūras, bei susirasti naujų draugų.

Paskaitų tvarkaraštis buvo puikiai suderintas, todėl laiko keliauti po Kiniją pilnai pakako. Studijų metu pavyko aplankyti: Hong Kongą, Makao, Pietų Korėją ir Singapūrą. Šios kelionės padėjo geriau įžvelgti skirtumus tarp Kinijos ir vakarietiškų šalių. Taip pat ne kartą teko aplankyti Hangdžo ir Šanchajų, kurie puikiai iliustruoja moderniąją Kiniją ir jos progresą pastaraisiais metais. Dalinių studijų metu nuobodžiauti neteko ir laikas prabėgo net greičiau nei norėtųsi, bet gal ir gerai, kad liko neaplankytų vietų, bus proga grįžti.

Grįžęs po kiek daugiau nei 10 mėnesių studijų Kinijoje, galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo didžiausias nuotykis mano gyvenime. Patirtis įgauta visiškai kitokios kultūros šalyje, puikūs įspūdžiai ir nauji draugai iš viso pasaulio niekada neišdils iš atminties.

„Kai pirmą kartą nuvykau į Balį, pati norėjau išsitraukti kamerą ir filmuoti, kiek jame daug turistų“, – įspūdžiais dalijasi pusmečiui į Indoneziją išvykusi studentė Laura Laikūnaitė.

KTU studentė Gerda Grigaitė 2019 m. rudens semestrą praleido Kanadoje. „Apie dalyvavimą akademiniuose mainuose svajojau vos tik įstojusi į universitetą“, – prisipažįsta antrakursė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) studijuojanti Technikos kalbos vertimą.

Kelionė į nuostabia gamta ir kultūra pasižyminčią Kanadą jau labai seniai buvo įtraukta į Kauno technologijos universiteto (KTU) studentės Gerdos sąrašą dalykų, kuriuos nori nuveikti per gyvenimą. Todėl nenuostabu, kad sužinojusi apie galimybę išvykti į šią Šiaurės Amerikos valstybę, studentė nedelsdama į pirmą vietą savo paraiškoje įrašė MacEwan universitetą, esantį Albertos provincijos sostinėje – Edmontone.

Pasakodama apie vietinę kultūrą, Gerda negaili gerų atsiliepimų. Pasak jos, jau vos įsėdusi į lėktuvą, buvo maloniai nustebinta kanadiečių draugiškumo ir nuoširdžiai suteiktos pagalbos.

„Įsilieti į naują aplinką nebuvo sunku – su visais lengva rasti bendrą kalbą, žmonės išsiskiria komunikabilumu ir ištiesia pagalbos ranką, nesitikėdami jokio atlygio. Kadangi šalyje gausu įvairių kultūrų, tauta yra labai plačių pažiūrų. Be to, vietiniai pasižymi ne tik geromis manieromis, bet ir savo meile sportui. Kaip Lietuvoje yra itin mėgstamas krepšinis, taip Kanadoje ledo ritulys – tarsi antra religija“, –  sako Gerda, gavusi progą apsilankyti varžybose ir gyvai patirti, koks iš tiesų intensyvus yra šis sportas.

Tėvynės atgarsiai, automobilius laižantys briedžiai

Pagal naujausius Kanados gyventojų surašymo 2016 m. duomenis, beveik 60 tūkstančių žmonių save laiko lietuviais arba lietuvių kilmės. Visgi, kai šalies

populiacija didesnė nei 35 milijonai žmonių, išgirsti ką nors kalbant lietuviškai buvo maža tikimybė.

„Deja, bet pačiai neteko susidurti nei su vienu lietuviu Kanadoje, nors žinojau, kad MacEwan universitete dėsto lietuvių kilmės dėstytoja. Gaila, bet dėl laiko stokos, neturėjau galimybės su ja susipažinti. Tačiau radau lietuvišką užrašą ant bibliotekos sienos“ , – pasakoja mergina.

Nors dažniausiai sutikti žmonės nebūdavo girdėję apie Lietuvą, studentė visada maloniai jiems papasakodavo apie savo tėvynę.

Turint omenyje, kad Kanada pagal plotą yra antra didžiausia valstybė pasaulyje, nenuostabu, jog joje netrūksta lankytinų vietų, kuriose galima pasigrožėti įspūdingu kraštovaizdžiu. Žinoma, atstumai taip pat yra nemaži, todėl po šalį patogiausia keliauti išsinuomojus automobilį.

Būtent tokiu būdu Gerda keliskart apsilankė dviejuose miesteliuose, įsikūrusiuose nacionaliniuose parkuose – Džasperyje (angl. Jasper) ir Banfe (angl. Banff), kurie nuo Edmontono nutolę panašiu, apie 400 km, atstumu į pietvakarius. „Pačiuose kurortuose ir aplink juos nepakartojami vaizdai paliko mane be žado“, – teigia studentė, išpildžiusi svajonę pamatyti pasakiško grožio kalnus ir kalnų ledynus, krioklius bei vietinę gyvūniją.

Dalydamasi įsimintiniausiomis akimirkomis mergina pasakoja, kad teko iš arti prasilenkti su laukiniu elniu. Nors pati tą akimirką jautė baimę, ji nustebo, kad gyvūnas visiškai neatrodė baikštus. Taip pat Gerdai teko išvysti, kaip į vidurį kelio išėję briedžiai sustabdė eismą ir pradėjo laižyti automobilius. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skamba, studentei teko skaityti apie tokį reiškinį, o galiausiai ir pačiai įsitikinti savo akimis. Vienas iš galimų tokio gyvūnų elgesio paaiškinimų yra tai, kad jie laižo ant mašinų nusėdusią druską, kuria žiemą barstomi aplediję keliai.

Lauke esant -10 °C užtenka sportinių batelių

Vasaros pabaigoje orai Edmontone nesiskyrė nuo lietuviškų, bet prasidėjus ankstyvajai žiemai temperatūra nukrito iki -25 °C. „Tačiau didelio šoko nepatyriau, buvau pasiruošusi šalčiams, nes žinojau, kad žiemos laikotarpiu mieste spaudžia net ir -40 laipsnių šaltis“ , – patirtimi dalijasi pašnekovė.

Visgi, dėl didelio šalies ploto klimatas Kanadoje labai įvairus ir būtent Albertos provincijoje oras yra sausesnis už lietuvišką, todėl žemos temperatūros nėra tokios baisios. Pripratusi prie tenykščio oro, studentė esant -10 °C į lauką eidavo su sportiniais bateliais ir plona striuke.

Anot jos, tokia apranga yra įprastas reiškinys tarp kanadiečių ir nors pradžioje buvo sunku žiūrėti į taip apsirengusius žmones esant minusinei temperatūrai, vėliau pati prisijungė prie tendencijos. Gerda visiems rekomenduoja nuvykti į šią Šiaurės Amerikos valstybę.

Pasak jos, Kanada yra tinkama aplankyti bet kuriuo metų sezonu. Vasaros metu galima išmėginti plaukimą su baidarėmis ir žygiavimą po kalnus, o žiemą nuo jų galima slidinėti – ir tai tik kelios pramogos iš gausybės. Be to, žiemos galima nebijoti, kaip teigia mergina: „Šiltai apsirengus ir su pozityviu požiūriu galima nuversti kalnus!“

Studijų klevo lapo šalyje ypatumai

MacEwan universitete įvairių programų studentai dažnai turi bendras paskaitas, nes patys studentai pasirenka norimus modulius, kurie retkarčiais net nėra susiję su jų studijuojama programa. Kadangi mergina turėjo 5 modulius, kiekvieną dieną studentei vykdavo bent po dvi paskaitas.

„Panašiai kaip KTU, paskaita trunka bent 80 minučių ir visos paskaitos susideda iš teorinių ir praktinių dalių. Kas antrą ar trečią modulių paskaitą paskiriamos užduotys, pavyzdžiui, parašyti ataskaitas, tyrimo darbus, projektus ir t.t., tad darbus studentai atlieka tiek paskaitose, tiek savarankiškai,“ – pasakoja Gerda.

Tarpiniai egzaminai rengiami praėjus šešioms savaitėms nuo semestro pradžios. „Man pačiai galutiniai egzaminai vyko auditorijose, bet teko išvysti vaizdą, kaip studentai rašo egzaminus ir sporto salėje. Vaizdas priminė vidurinės mokyklos laikus“, – stebisi Gerda.

MacEwan universitete rezultatų sistema yra kitokia negu Lietuvoje, galutiniai egzaminai yra verti tik apie 25–30 proc., todėl norint turėti gerą galutinį pažymį, reikia stengtis viso semestro metu.

„Daug bendravau su dėstytojais per jų konsultacines valandas – jie visada buvo pasiruošę padėti. Taip pat, kiekvieną penktadienį dalyvaudavau susitikimuose prie arbatos (ang. tea chat) su tarptautinių studijų centro koordinatoriais bei studentais iš kitų užsienio šalių“, – pasakoja mergina.

Kiekvienam mainų programos studentui paskiriamas bičiulis (ang. buddy), su kuriuo visada būtų galima susisiekti ir kuris padėtų integruotis į naująjį gyvenimą Kanadoje. Tokia sistema yra puiki proga užmegzti draugystę: „Mano bičiulės vardas Šarlotė, su ja leisdavome laiką, kada tik galėdavome.“ – džiaugiasi Gerda.

Studentė buvo prisijungusi prie gestų kalbos klubo, bet pritrūkus laisvo laiko turėjo jį palikti. „Universiteto bendrabutis, kuriame gyvenau, kiekvieną savaitę rengdavo daug įvairių veiklų – nuo tapybos ir filmų vakarų iki gyvūnų terapijos su šunimis (retkarčiais ir su katėmis). Šie renginiai leisdavo pailsėti nuo kasdieninės rutinos ir susipažinti su naujais žmonėmis“, – prisimena ji.

Mąstantiems apie dvišalius mainus ir kelionę į MacEwan universitetą Gerda pataria ne tik kurti planus, ką aplankyti šalyje ar nuveikti laisvu laiku, bet ir pasiruošti intensyviam mokymuisi. Studentė priduria, kad buvo dažna bibliotekos lankytoja, teko joje net numigti, o ir paskaitose reikia rimtai dirbti.

„Tačiau visus vargus atpirko nuolatinė draugų kompanija, todėl patariu nebijoti užkalbinti naujus žmones bei dalyvauti įvairiuose renginiuose“ , – drąsina mergina.

Praktika Argentinoje pakeitė KTU studentės požiūrį į gyvenimą

Šiluma, malonūs žmonės ir laukinė gamta – tik dalelė neišdildomų įspūdžių, kuriuos išskyrė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė Ieva Senkutė grįžusi po atliktos praktikos Berisso mieste, Argentinoje. Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Technikos kalbos vertimo studijų programos ketvirtakursė Pietų Amerikoje ne tik pasisėmė neįkainojamos patirties, bet ir įkvėpė KTU ieškoti galimybių bendradarbiauti su Argentinos universitetais.

Studentė galimybę atlikti praktiką Pietų Amerikoje gavo laimėjusi respublikinį Švietimo mainų paramos fondo organizuota konkursą. Anksčiau pagal „Erasmus+“ programą pusmetį praleidusi Barselonoje I. Senkutė buvo sužavėta pietietiškos kultūros ir vedama praktikos metu įgytų ispanų kalbos žinių atsidūrė Argentinoje, Lietuvių savišalpos draugijoje „Nemunas“.

Mergina patikino, jog praktikos veiklos spektras buvo itin platus, tvarkaraštis užimtas, tačiau įgytos žinios – neįkainojamos. Lietuvaitė ne tik versdavo ar redaguodavo tekstus, bet ir šokdavo tautinius šokius bei gamindavo lietuvių tradicinius patiekalus.

Sužavėjo bendruomenės meilė Lietuvai

„Sąraše, kuriame buvo pateikti reikalavimai praktikantui, nebuvo sunkių punktų. Bent jau taip atrodė iš pradžių. Tik nuvykus į bendruomenę supratau, jog tekstų redagavimas ar vertimas bus tik mažoji dalis to, ką turėsiu nuveikti“, – teigė I. Senkutė.

Svarbiausias praktikos tikslas buvo vietinės bendruomenės supažindinimas su lietuvių kalba, kultūra ir papročiais. Merginai teko ne tik dirbti pagal būsimąją Technikos kalbos vertimo specialybę, bet ir skatinti jaunimą atvykti studijuoti į Lietuvą, dalyvauti senolių susirinkimuose kalbant apie tai, kaip jų protėviai atvyko į tokį tolimą kraštą bei dalyvauti įvairiuose renginiuose skleidžiant lietuvių liaudies tradicijas.

„Kai nukeliauji taip toli ir pamatai, kaip žmonės myli Lietuvą, supranti, kad reikia padėti viskuo, kuo tik galima. Pasakius, jog esu lietuvė, atkeliavusi padėti bendruomenei, žmonės mane stipriai apsikabindavo, bučiuodavo ir su ašaromis akyse kartodavo, kokia jiems didelė garbė pasveikinti mane atvykus“, – kalbėjo studentė.

Ketvirtakursė patikino, kad vietinės bendruomenės spinduliuojama meilė Lietuvai skatino atiduoti visas jėgas ir padėti visais įmanomais būdais. I. Senkutė su dideliu užsidegimu atlikdavo savo darbus, dalyvaudavo įvairiuose susitikimuose, skaitydavo paskaitas ir nuolatos tobulindavo savo ispanų kalbos žinias.

Pakeitė požiūrį į gyvenimą

KTU studentė pasakojo, jog Argentinoje vyrauja visiškai kitokia kultūra ir žmonių nuotaika. Nors šalis dažnai vadinama trečiuoju pasauliu, nes skurdo lygis daug aukštesnis, nei galima manyti, tačiau tai netrukdo argentiniečiams būti laimingais ir nuolatos šypsotis.

„Ten žmonės gyvena, neskuba ir gėrisi kiekviena diena. Visi atrodo laimingi ir džiaugiasi tuo, ką turi, o ko neturi – nereikia. Toks gyvenimo kredo mane labai įkvėpė, pradėjau pati džiaugtis mažiausiomis smulkmenomis.

Aplankiau nemažai šalių, bet dar niekur nebuvau sutikusi tiek geranoriškų ir atvirų žmonių kaip Argentinoje. Ištikus bėdai į pagalbą atskubės net ir visiškai nepažįstamas, o po to dar ir pasikvies į svečius gerti tradicinės arbatos – mate“, – teigė I. Senkutė.

Studentė sakė, jog iš argentiniečiu yra labai daug ko pasimokyti. Jeigu lietuviai sugebėtų kiekvieną dieną gyventi su šypsena – sumažėtų negatyvumo, barnių ir skundų. Pakeisti požiūrį į gyvenimą I. Senkutei buvo itin sunku, tačiau išmokusi su džiaugsmu žiūrėti net į didžiausias problemas mergina grįžusi to nori išmokyti ir šeimą bei draugus.

Technikos kalbos vertimo studijų programos ketvirtakursė išskyrė ir įspūdingą šalies gamtos grožį. Pasak jos, kvapą gniaužia tai, jog Argentina turi tiek dykumas, tiek ledynus, šalia teka plačiausia pasaulio upė, turint laiko galima aplankyti ilgiausius pasaulio krioklius – Iguasu, o išėjus į kiemą gali išvysti skraidančius kolibrius.

Galimybė grįžti

KTU bendruomenė, paskatinta studentės sėkminga patirtimi, ieško galimybių bendradarbiauti su Argentinos švietimo įstaigomis. Nacionalinis La Platos universitetas būtų itin artimas KTU, nes taip pat orientuojasi į technologinius mokslus.

„Bendradarbiavimas būtu svarbus abiem pusėms, bet man tai yra dar svarbiau. Mūsų studentai turėtų galimybę išvykti į kitą pasaulio kraštą, pažinti naują kultūrą, susipažinti su nuostabiais žmonėmis ir įgyti daugiau žinių bei patirties“, – teigė I. Senkutė.

Studentė svarsto apie šansą grįžti ir įsidarbinti Pietų Amerikoje. Vietinė Berisso miestelio lietuvių bendruomenė kviečia prisijungti prie jų gyvenimo ir ne kartą žadėjo padėti įsikurti ir pradėti karjerą svetur. Nors I. Senkutė vis dar neapsisprendusi – tokios galimybės neatmeta.

Atlikusi praktiką Argentinoje KTU studentė ragina ir visus kitus išbandyti tokią patirtį. Pasak jos, visada sunkiausia yra peržengti baimės barjerą, tačiau pasiryžus atlikti praktiką svetur, atsiveria įvairiausios galimybės, o blogiausias dalykas koks gali nutikti – atsiras noras keliauti vėl ir vėl.

KTU studentė: po mainų programos niekada nebebūsi toks pat

„Dažnai pastebiu, kad tie, kurie neišdrįso savo jėgų išmėginti studijose užsienyje, neretai lieka vienam taške: ten, kur viskas aišku, patogu, suprantama, beveik nebūna iššūkių ir progų pasitikrinti savo gebėjimus ir ribas“, – mano Lina Paliulytė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) studentė. Pusę metų praleidusi saulėtoje Kroatijoje magistrantė svarsto apie tarptautinės praktikos galimybes.

Pasak studentės, pagyvenęs svetimoje šalyje, pabuvęs tarptautinėje aplinkoje tuos pačius reiškinius imi vertinti kitaip, atsiranda tolerancija kitokiai nuomonei, supratimas, kad tavo požiūris nėra vienintelis teisingas.

Pasirinkusi Splito universitetą ir dėl kokybiškų studijų, ir dėl galimybės artimiau susipažinti su pietietišku vietinių gyventojų temperamentu, mergina išmoko vertinti paprastus malonumus: „Ten net neegzistuoja toks reiškinys kaip „kava išsinešimui“. Kroatams kava – šventas reikalas, prie puodelio suburiantis bičiulius poros valandų bendravimui“.

Pusmetis Kroatijoje leido ne tik įgyti tarptautinės patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, bet ir įvertinti gimtojo universiteto privalumus. Tarptautinio verslo studijų programos II kurso magistrantė L. Paliulytė neabejoja – pasaulyje, kuriame atstumai tarp skirtingų kultūrų ir geografinių vietų sutrumpėjo, jau nebepakanka įgyti žinių tik savo universitete.

– Lina, kodėl jau nebe pirmą sykį ryžaisi išvykti studijuoti pagal akademinių mainų programą „Erasmus+“?, – paklausėme L. Paliulytės.

– Įspūdžiai išties labai švieži – juk iš Kroatijos grįžau vos prieš mėnesį! Draugystės su „Erasmus“ programa pradžių pradžia laikau savo artimos aplinkos realius pavyzdžius, kai užsienyje studijavo mano sesuo, artimi draugai, be to, mane pačią viliojo kitokios, tarptautinės, aplinkos pažinimas. Tai paskatino savo jėgas išmėginti programos atrankoje. Įveikusi ją, bakalauro studijų trečiame kurse atsidūriau Nikosijos universitete, Kipre. Po šio pusmečio patirčių galvoje ėmė dūgzti daugiau minčių apie panašias galimybes jau studijuojant magistrą.

Žinote, kas smagiausia? Jog programa „Erasmus+“ suteikia šansą išvykti net 12 mėnesių! Vadinasi, protingai ir motyvuotai pasvėręs savo gebėjimus, suderinęs studijų modulius, įsivertinęs motyvaciją, studentas gali mokytis metus ir dar, atlikti, tarkime, praktiką užsienio šalyje. Būtent apie tai, jeigu susiklostys palankios aplinkybės, svarstau ir pati.

– Kuo patraukli ši mainų galimybė studentui?

– Manau, tokios studijos jaunam žmogui pirmiausia duoda tikrą, išplėstą ir progresyvų mąstymą bei matymą. Grįžęs po intensyvių patirčių tarptautinėje terpėje jau niekada nebebūsi toks pat – įvairius dalykus, reiškinius matai kitu kampu, kitaip vertini, atsiranda supratimas, kad tavo asmeninė kategoriška nuomonė ne visada yra nenuginčijama tiesa.

Dažnai pastebiu, kad tie, kurie neišdrįso savo jėgų išmėginti studijose užsienyje, neretai lieka vienam taške, ten, kur viskas aišku, patogu, suprantama, beveik nebūna iššūkių ir progų pasitikrinti savo gebėjimus ir ribas. „Erasmus“ studentai, dalindamiesi studijų prisiminimais, praktiškai visuomet randa bendrų momentų – o, jis žino, kaip aš jaučiausi, jis irgi buvo susidūręs su panašiais sunkumais!

– Ko reikia, norint gauti laimingą „Erasmus+“ programos bilietą?

– Pirmiausia, domėtis savo studijų krypties universitetais, jų siūlomais mokymosi moduliais, tada išsirinkti dvi tris alternatyvas. Prieš išvažiuojant taip pat reikėjo išsilaikyti anglų kalbos testą, atsižvelgiama į akademinių pažymių vidurkį. Aišku, neapsieita ir be privalomų prašymų pildymų, dalyvavimo vidinėse fakulteto atrankose. Vyksta stojamasis pokalbis studento motyvacijai patikrinti, sudaroma pretendentų rotacijos eilė.

– Studijavai Kroatijoje, viename stipriausių šalies ekonomikos studijas siūlančių Splito universitete. Kokią mokymosi bazę siūlė šie tarptautinių mainų partneriai studentams?

– Tiek universiteto, tiek fakulteto biblioteka yra tikrai gera. Sąlygos ramiai ir kokybiškai mokytis čia yra puikios – kompiuterinės darbo vietos, interneto ryšys, literatūros gausa. Mums dėstytojai patys daug duodavo reikiamos mokymosi medžiagos. Jų rūpesčiu gaudavome atspausdintas, atšviestas knygas, vadovėlius, parengtas skaidres. Beje, kroatai nepasižymi žaliuoju požiūriu – itin mėgsta popierių. Spausdina, šviečia, rašo ant popieriaus… Daug „gyvų“ knygų, pildomų popierinių formų, panašu, kad skaitmenizavimo idėjomis dar neužkrėsti (juokiasi). Vietoje atsiųstos elektroninės pdf‘o versijos verčiau dėstytojas atspausdins tą knygą. Todėl KTU šiuo klausimu man atrodo inovatyvi, paisanti taupumo, socialiai atsakinga aukštoji mokykla.

– Ar sunku mokytis, išvykus pagal mainų programą?

– Yra tokia nerašyta taisyklė – „Erasmus“ programos studentams nėra sunku mokytis. Esu tikra, tai patvirtins visi, kam teko laimė būti mainų dalimi – nesvarbu, ar Skandinavijoje, ar pietų šalyje. Splito universitetas siūlo stiprias ekonomikos krypties studijas, tai buvo svarbus kriterijus renkantis aukštąją mokyklą. Patinka ir pietietiškas kroatų būdas, jų požiūris į gyvenimą. Dievinu šilumą, puikiai jaučiuosi pozityvių, neskubančių, tačiau darbus padarančių žmonių apsupty, todėl pasirinkti šią šalį man buvo itin taiklus šūvis.

Pavyzdžiui, vieno modulio kiekvieną savaitę, susitikimo su dėstytoja metu, aptardavome mokomojo dalyko knygos skyrių, diskutuodavome konkrečia tema, mus vertindavo, o semestro gale, nelaikius baigiamųjų egzaminų, gavome galutinius pažymius. Noriu padrąsinti abejojančius: nesijaudinkite dėl savo anglų kalbos – juk ir dėstytojai ne visi gerai kalba angliškai, bet iš principo dėl to problemų nekilo.

Mokiausi šešis dalykus. Mokslai tikrai nebuvo nuobodūs – testai, individualūs darbai, grupiniai darbai, didelis dėmesys savarankiškam ruošimuisi bei atsiskaitymams, be to, turi planą, ką turi atsiskaityti. Beje, mano didžioji draugų dalis buvo kroatai, kurie studijuoja daug ir sunkiai. Jie su lengvu pavydu žiūri į „Erasmus“ studentų „krūvius“.

– Kuo skiriasi dėstytojai Splito universitete ir KTU?

– Noriu pasidžiaugti ir pagirti mūsų EVF dėstytojus, kurie, mano nuomone, yra disciplinuoti, žingeidūs, imlūs naujovėms, modernūs. Kroatai dėstytojai, tingios pietų saulės lepinami, paiso savo ritmo, neretai vėluoja. Aišku, būdama ten, suvoki, jog toks yra jų gyvenimo būdas, natūraliai priimi tuos skirtumus. Apskritai kroatai reikalus sprendžia ramiai, o pas mus – bėgdami, nuolat kaip įgelti, kažkur nespėjantys.

Ten net neegzistuoja toks reiškinys kaip „kava išsinešimui“. Kas yra išsinešti kavą? Tai – išgerti ją kone pakniopstomis, neskiriant laiko sau, savo mintims ar tiesiog kokybiškam atokvėpiui. Kroatams kava – šventas reikalas, prie puodelio suburiantis bičiulius poros valandų bendravimui!

– Papasakok truputį apie laisvalaikį.

– Mūsų, „Erasmus“ studentų, kompanija buvo marga – nuo slovakų, čekų, rusų, italų, ispanų, iki Peru atstovų ar netgi australų. Nors ir ne su visais turėjau paskaitas, visgi drauge nemažai keliavome, dalyvavome teminiuose vakarėliuose, įsitraukėme į sporto veiklas, leidome laisvalaikį.

Pačioje Kroatijoje yra pasakiškai graži gamta – kalnai, jūra, daug vidinių vandens telkinių – krioklių, ežerų, nacionaliniai parkai, salos jūroje. Kroatijoje labai daug žalumos, tai išties paliko didelį įspūdį. Aplankėme Juodkalniją, Bosniją ir Hercegoviną, kitus Kroatijos miestus. Kaimyninėse šalyse pigiau, suderinom ekskursijas ir platesnes linksmybių galimybes (juokiasi).

Aplankytos vietos buvo viena už kitą gražesnės, įspūdingesnės, kelionių organizatoriai pasirūpino nenuobodžiais maršrutais ir profesionalių gidų palyda. Užsienio studentais besirūpinantis tinklas „Erasmus Student Network“ mums buvo tikra parama – tiek konsultacijomis, tiek patarimais, tiek realia pagalba. Gali turėti vietinį bičiulį (angl. buddy), tokį aktyvistą, kuris operatyviai suras tau reikalingos informacijos, patars ar nukreips. Buddy dėka radau išsinuomoti nuostabų butą prie jūros!

Buvo galimybė ir išmokti kroatų kalbos, organizuoti gana intensyvūs kursai visiems besidomintiems. Man pakako kroatų draugijos, iš jų sužinojau nemažai žodžių, ilgainiui net pradėjau suprasti vietinių pokalbių turinį. Mokant pagrindines frazes, žodžius tikrai smagiau.

– Kaip išgyventi jaunam ir aktyviam „Erasmus“ studentui? Kaip planuotis išlaidas, ko verta atsisakyti?

– Išvykstant studijuoti į Kroatiją, skiriama 400 eurų mėnesinė stipendija. Be to, gavau papildomą stipendiją už gerus studijų rezultatus iš EVF. Visiems labai rekomenduoju pusmetį prieš išvykstant į „Erasmus“ paprakaituoti, bet pelnyti vietinę lietuvišką stipendiją. Kiekvienas euras yra labai svarbus.

Būti studentu Kroatijoje – super! Gauni „X – card“ kortelę, suteikiančią neįtikėtinų nuolaidų taupančiam studentui universiteto valgyklose. Tiesiog valstybės dotuojamas stebuklas už 1 eurą restorano lygio valgykloje. Gal skamba kiek paradoksaliai, tačiau pradėjus reguliariai valgyti valgykloj išleisdavau žymiai mažiau pinigų.

Nesibaiminkite kainų – Kroatija nėra brangi šalis, tikrai įpirksite maisto, o rūbai, avalynė žymiai pigesni nei Lietuvoje. Aišku, stipendija tirpo, nes nemažai keliavome, tačiau normaliai susiplanavus išlaidas, veiklų ir pirkinių prioritetus, stipendijos tikrai pakanka.

– Asmeninių patarimų krepšelis vis dar svyruojančiam…

– Patarimas numeris vienas – važiuoti metams, pasinaudoti šiuo pagrindiniu „Erasmus+“ programos teikiamu privalumu. Anglų kalba gali ir nebūti tobula, mat nuvykus studijuoti ir įpuolus į angliškai kalbančių studentų terpę angliškai prabilsite taip gerai, kad net patys save nustebinsite. Ateityje, ieškodami darbo, sulauksite neabejotinai palankaus darbdavio požiūrio dėl tarptautinių studijų metu įgytos patirties ir su tuo susijusių kompetencijų.

Svarbiausia – išdrįsti. Dalyvauk, laimėk, važiuok, jei nori kažką naujo išmokti, sužinoti ir patirti. Nepaisant to, į kurią šalį išvyksi, po studijų išsiveži ne tik žinių bagažą, bet ir daugybę klausimų apie skirtumus. Ką galėčiau padaryti savo aplinkoje, kad būtų panašu kaip ten? Ir atvirkščiai – kaip gerąsias patirtis perteikti užsieniečiams, na, nes tikrai turime kuo pasigirti. Primygtinai siūlau nesėdėti vienoje vietoje – nebijoti, eiti, bendrauti, rodyti iniciatyvą susipažinti. Būdamas atviras sulauksi tokio paties atsako.

Studijos užsienyje pagauna ir įsuka į savo patirčių ir įspūdžių verpetą. Nieko nuostabaus, kad norisi kartoti, o frazė Mobility is a lifestyle! (liet. „Judumas yra gyvenimo būdas“) tampa kertiniu praplėstų horizontų šūkiu ir pagrindine asmeninio tobulėjimo gaire.

KTU studentės: radome nemokamus bilietus savo svajonės link

„Daugelis studentų, prieš išvykdami semestrui ar dviems studijuoti užsienyje, daug svarsto, abejoja ir net baiminasi: gal tai ne man? Tuomet siūlome užduoti sau klausimą – kada, jeigu ne dabar?“, – sako trys Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Europos studijų studentės, kurios, pagal akademinių mainų programą „Erasmus+“ išvyko į Europos Sąjungos širdį – Belgijos sostinę Briuselį.  

KTU studentės Ieva Juknaitė, Raminta Drimeikytė ir Živilė Stojakova iš Briuselio parsivežė ne tik pilną žinių, įspūdžių bei patirties bagažą, bet ir tapo neišskiriamomis draugėmis.

Kas lėmė jūsų apsisprendimą studijuoti užsienyje?, – paklausėme studenčių.

Ieva: Mano apsisprendimą pirmiausia lėmė didelis užsispyrimas bei ryžtas niekuomet nebijoti žengti pirmyn ir priimti iššūkius kaip didžiausią gyvenimo vertybę ir patirtį. Be to, buvo labai smalsu sužinoti, kokia yra studijų kokybė, mokymosi metodai užsienio universitetuose.

Raminta: Daug abejonių neturėjau. Sužinojusi apie galimybę pagal mainų programą išvažiuoti studijuoti į užsienį, iškart pagalvojau – būtinai turiu vykti. Mane per daug domina kitų kultūrų pažinimas, kelionės ir naujos pažintys, jog galėčiau praleisti tokią galimybę.

Živilė: Kiekvienas jaunas žmogus turi naudotis visomis gyvenime pasitaikančiomis galimybėmis ir ugdyti savo asmenybę visais įmanomais būdais – būtent tai ir lėmė mano apsisprendimą studijuoti užsienyje.

– Kodėl pasirinkote studijas Belgijoje, o ne kitoje šalyje, pavyzdžiui, Maltoje?

Raminta: Pasirinkau Belgiją, nes be noro susirasti naujų draugų ir patirti nuotykių, tikėjausi labiau pažinti Vakarų Europos kultūrą, pramokti prancūzų kalbos bei, kaip Europos studijų studentė, iš arčiau pamatyti, koks gyvenimas verda Europos institucijų sostinėje. Po studijų Belgijoje, tyrinėti Pietų Europos kitą semestrą keliausiu į Graikiją.

Ieva ir Živilė: Apsisprendimą studijuoti Briuselyje padiktavo Lietuvoje mūsų studijuojama Europos studijų programa. Paskaitų metu mokomės apie ES institucijų funkcijas, tam tikrų sprendimų priėmimą, taigi norėjome artimiau susipažinti su Sąjungos veikimo sistema, atskirais padaliniais, Briuselio miestu, jo kultūra.

– Kokia Jūsų nuomonė apie studijų kokybę Leveno universitete (angl. University of Leuven)? Kokie buvo įdomiausi studijų moduliai?

Živilė: Jeigu reikėtų vertinti Leveno universiteto studijų kokybę dešimtbalėje sistemoje, duočiau 10 balų iš 10. Tokį vertinimą lemia kompetentingi dėstytojai bei naujos, įdomios dėstymo technikos.

Ieva ir Raminta: Įdomiausias studijų modulis buvo „Valdymas ir įmonių strategija“, kurį dėstė savo darbui atsidavusi, visuomet gebanti paskaitos medžiaga sudominti bei informaciją pateikti koncentruotai ir aiškiai, dėstytoja. Paskaitų temos skatino į jas gilintis labiau, nes pateikta medžiaga glaudžiai siejosi su mums aktualiomis temomis, t.y. įmonės strategijos kūrimu, analizavimu, vadovo pozicija įmonėje ir kitomis.

Živilė: Dar vienas modulis, kuris paliko didelį įspūdį – „Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas“. Šios paskaitos dėstytojas taikė dar nematytą didaktikos metodą – studentams buvo nurodomos paskaitų temos ir literatūra, kurių pagalba teko sudarinėti kritinio mąstymo žemėlapius. Verta paminėti, kad tai buvo magistrantūros studijų kurso modulis.

– Ar studijos užsienyje patvirtina posakį „Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi“? Kokią patirtį, žinias įgijote „Erasmus+“ mainų programos metu?

Ieva: Taip, šį posakį visada prisimenu tuomet, kai pritrūksta motyvacijos imtis kažko naujo, neišbandyto arba prisiversti mokytis. Studijuodama užsienyje supratau, jog reikia išmokti mokytis, nes, priešingu atveju, tai tampa nuobodžiu, sisteminiu ir priverstiniu darbu.

Raminta: Po studijų Leveno universitete pagilinau savo vadybos žinias, patobulėjo mano anglų kalbos įgūdžiai. Visgi, daugiausiai išmokau ne teorinėse paskaitose, bet susidurdama su praktinėmis situacijomis. Taip pat išmokau geriau prisitaikyti naujoje aplinkoje, nebijoti iššūkių ir klaidų, į viską žiūrėti iš platesnės perspektyvos.

Kaip leisdavote laisvalaikį?

Ieva: Savo laisvalaikį planuodavome labai atsakingai, nes studijos atimdavo nemažai laiko. Vis dėlto galiu patikinti, kad studijas ir poilsį galima nesunkiai suderinti, tereikia mokėti planuoti savo laiką.

Živilė: Vienoje vietoje nesėdėjome – turėdamos laisvo laiko stengdavomės jį išnaudoti produktyviai: apkeliavome Briuselį – Atomiumą, nuostabųjį Penkiasdešimtmečio parką, lankėmės Europos Parlamente, Karaliaus rūmuose, matėme Didžiąją aikštę, įžymųjį besišlapinantį berniuką ir dar daug nuostabių vietų.

Raminta: Tolimesnei kelionei pasirinkome Olandiją, kur aplankėme įspūdingąjį „Keukenhofo“ tulpių parką.

Kokie Jūsų patarimai neapsisprendusiems, ar vykti studijuoti į užsienį?

Živilė: Tai puiki proga išbandyti save, surasti naujų draugų, pažinti naujas kultūras, išmokti susidoroti net ir su sudėtingiausiomis situacijomis bei tobulėti kaip asmenybei. Mano nuomone, kiekvienas studentas turi pasinaudoti „Erasmus+“ akademinių mainų galimybe.

Ieva: Patariu nustoti nerimauti dėl nežinios, nes atvykus į svečią šalį viskas tarsi savaime susidėlioja į reikiamas vėžes. Dažnai ši patirtis pranoksta net ir geriausius lūkesčius. Svarbu prisiminti, jog „Erasmus+“ – neįkainojamas šansas pažinti save visiškai kitoje aplinkoje, patirti daugybę įspūdžių ir įgauti daug patirties. Ši mainų programa skirta visiems, kurie nemėgsta užsibūti vienoje vietoje ir nori nuolat tobulėti.

Raminta: Semestras Leveno universitete ir laikas, praleistas Briuselyje, buvo mūsų svajonė, kuri tapo realybe. Kviečiame ir kitus studentus jau dabar įsijungti interneto naršyklę ir pasvajoti apie šalį, kurioje norėtųsi praleisti ateinančius pusę metų.

Lietuvos doktorantų patirtys užsienyje: unikali įranga, iššūkiai prisitaikant ir būtinybė pasiruošti

Nuolatinė konkurencija – mokslininko kasdienybės dalis. Pastovus domėjimasis savo tiriama sritimi, aktyvumas, tarptautinė praktika – keletas privalomų sąlygų, padedančių siekti karjeros aukštumų mokslo srityje. Doktorantūroje studijuojantys jaunieji tyrėjai neabejoja, kad pasinaudoti proga ir išvykti pagal „Erasmus+“ programą būtina, nes ši patirtis naudinga plečiant bendradarbiavimo galimybes, pažinčių ratą, gilinant praktinius ir kitus mokslininko darbe reikalingus įgūdžius.

„Šiais laikais mokslas jau yra labai tarptautiškas ir bendradarbiavimas su užsienio institucijomis visada turi pridėtinės vertės. Be to, „Erasmus+“ praktika gali būti puiki ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia“, – sako Aušrinė Jurkevičiūtė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Galimybės, kurių Lietuvoje nėra

A. Jurkevičiūtė pasakoja praktikos metu turėjusi progą naudotis mikroskopu, kurių pasaulyje yra vos keli, tad ir kai kurių tyrimų nebūtų galėjusi atlikti Lietuvoje. „Man visada patiko mikroskopu darytos nuotraukos, nes taip galima pamatyti tai, ko plika akimi nepamatysi. Praktikos metu išbandytas helio jonų mikroskopas turi itin gerą rezoliuciją, tad gavau tikrai kokybiškų vaizdų“, – džiaugiasi jaunoji mokslininkė, praktiką atlikusi Pietų Danijos universitete.

Doktorantai tikina, jog užsienio universitetuose neretai pasitaiko galimybė dirbti ir mokytis su nauja, kitokia technika, įgyti daugiau praktinės patirties. „Teko susipažinti ir išmokti naujų analizės metodų, kurie praverčia iki šiol. Įgijau nemažai praktinių žinių konkrečioje srityje bei savarankiško darbo organizavimo“, – vardija Agnė Šmigelskytė, KTU studijuojanti doktorantūrą chemijos inžinerijos srityje.

Sunkumai užgrūdina

Išvykus studijuoti ar dirbti svetur, neišvengiamai susiduriama ir su kebliomis situacijomis, tačiau visa tai nenueina veltui, o kraunasi į patirties „bagažą“.

„Sunku prisitaikyti prie nepažįstamos šalies gyvenimo būdo ir taisyklių. Be to, praktikos metu dirbau su man visiškai nauja tematika, tad iš pradžių buvo sunku įsivažiuoti į darbą. Vis dėlto laikui bėgant šios problemos išsisprendė“, – pasakoja A. Šmigelskytė, „Erasmus“+ praktiką atlikusi Vokietijoje, Miuncheno technikos universitete.

A. Jurkevičiūtė prisimena gana nemalonią situaciją, kai nuvykus atlikti tyrimų į Madso Clauseno institutą ir susitikus su padaliniu vadovu, šis doktorantei neturėjo laiko. „Jo straipsnius spausdina tik „Nature“ žurnale (tai Didžiosios Britanijos tarpdisciplininis, labiausiai pasaulyje cituojamas mokslinis žurnalas) ir vykdo milijonų eurų vertės projektus, o čia atvažiuoju aš – tuo metu antro kurso doktorantė. Jis nesuprato, kodėl turėtų man skirti bent dalį savo laiko, jei jokios pridėtinės vertės nesukursiu“, – prisimena jaunoji tyrėja.

„Kol esi doktorantas, svarbu išlavinti kuo daugiau įgūdžių, kurie bus reikalingi tolimesnėje mokslinėje karjeroje. Akivaizdu, kad iš pradžių atlikti tyrimai nebus tokie reikšmingi, kaip jau kelis dešimtmečius toje pačioje srityje dirbančio mokslininko“, – priduria A. Jurkevičiūtė.

Pataria susiplanuoti praktiką

Pasak A. Jurkevičiūtės, prieš renkantis „Erasmus+“ praktikos vietą, reikėtų turėti idėją, žinoti, kokius tyrimus norėsi atlikti, ką išbandyti praktikos laikotarpiu, ir priimančią instituciją rinktis pagal tai, ar bus įmanoma įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Doktorantės teigimu, geriausia pabandyti iš anksto užmegzti kontaktus su užsienio mokslininkais konferencijų metu ar vykdant bendrus projektus ir dar prieš vykstant išsiaiškinti praktikos detales. „Jei bakalauro studijų metu dar gali tiesiog nuvažiuoti į įmonę ir tikėtis, kad studentui duos ką nors veikti, tai doktorantas turi važiuoti su savo planu, jog išvyka būtų naudinga jo tyrimams“, – teigia A. Jurkevičiūtė.

Imantė Markevičiūtė, absolvento praktiką atlikusi LUISS (Libera Università Internazionale degli Studi Sociali Guido Carli) universitete Romoje sako, jog įgytų ir patobulintų įgūdžių dėka ši patirtis neabejotinai turės teigiamos įtakos jos karjeroje. „Stipriai patobulėjo kalbiniai įgūdžiai, analitiniai, organizaciniai, vadybiniai gebėjimai. Mano nuomone, be labai racionalių, pavyzdžiui, finansinių klausimų, nėra ko daugiau ir svarstyti – reikia važiuoti“, – „Erasmus+“ praktikos neatidėlioti ragina I. Markevičiūtė.

Lietuvaitė apie studijas Izraelyje: pusmetis be lietaus ir paskaitos, į kurias norisi eiti

„Studijoms Izraelyje rengiausi apie 8 mėnesius“, – teigia Goda Lukoševičiūtė, Kauno technologijos universiteto (KTU) antro kurso magistrantė. Pusę metų pagal mainų programą Ben-Guriono universitete praleidusi studentė sako, jog prieš išvykdama lankė hebrajų kalbos kursus, nors žinojo, kad studijos Izraelyje vyks anglų kalba.

Pasak G. Lukoševičiūtės, studijuojančios Darnų valdymą ir gamybą, dėl gyvuojančių kultūrų įvairovės, Izraelis yra lyginamas su JAV. Tačiau vien anglų kalbos bendravimui neužtenka, Goda rekomenduoja prieš vykstant į šią šalį pasimokyti hebrajų kalbos.

„Nei kalba, nei skirtinga kultūra kliūčių man nesudarė. Vienas didžiausių iššūkių buvo Vidurio Rytų klimatas. Tiems, kurie sunkiai pakelia karščius, rekomenduočiau vykti studijuoti rudens semestrui – oro sąlygos tuo metu labai palankios lietuviams“, – teigia KTU studentė.

Pusė metų be lietaus

Ben-Guriono universitetas yra Negevo dykumoje – lietaus G. Lukoševičiūtė per pusę metų nesulaukė, tačiau smėlio audros joje yra gana dažnas reiškinys. Nors saulė džiugino kasdien, didieji karščiai, kai dienos temperatūra kyla iki 42 laipsnių, prisimena Goda, prasidėjo dar gegužį ir tęsėsi iki liepos pabaigos.

G. Lukoševičiūtę sužavėjo studijų organizavimas mainų studentams – juos koordinuoja tarptautinių santykių patirties turintys koordinatoriai, organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, išvykos į istorines vietas, susibūrimai. Paskaitos vyko specialiai tam sudarytoje grupėje su kitais studentais iš įvairių pasaulio šalių, tačiau prie grupės galėjo prisijungti ir izraeliečiai, mokantys anglų kalbą.

„Į kiekvieno modulio programą buvo įtrauktos akademinės išvykos, kurios mane labai sužavėjo. Jos leido labiau susipažinti su Izraelio kultūra nuo tokių pagrindų kaip kibucai, armijos stovyklos bei pakartotinio vandens panaudojimo stotys. Kaip žinia, vandens klausimas Izraelyje yra probleminis“, – pasakojo semestrą Izraelyje praleidusi studentė.

Debatai – mokymosi būdas

KTU studentė džiaugiasi studijų Ben-Guriono universitete kokybe – Izraelyje ši aukštoji mokykla laikoma viena iš geriausių, o darbdaviai labai vertina ją baigusius studentus.

„Likau sužavėta dėstytojų kompetencija ir sukauptomis žiniomis. Nebuvo nė vienos neįdomios paskaitos, į kurią nenorėčiau eiti, nors kiekvienai reikėdavo ruoštis namuose papildomai – skaityti straipsnius, kuriuos paskaitos metu aptardavome debatų forma“, – pasakoja G. Lukoševičiūtė.

Temos, kuriomis vykdavo debatai, būdavo paskelbiamos kelias dienas prieš paskaitą – tam, kad studentai ateitų tikrai pasiruošę ir turėtų pakankamai argumentų nuomonei apginti. Jos nuomone, Lietuvoje paskaitų metu trūksta debatų, kurie aktyvina kritinį studentų mąstymą ir tuo pačiu skatina daugiau domėtis dėstomo modulio aktualijomis

Patenkinta studijų kokybe

Pasak studentės, Ben-Guriono universitete dėstomų studijų moduliai yra panašūs į KTU studijų programos „Darnus valdymas ir gamyba“ – semestro metu studentai turi atlikti įmonių analizes, palyginti jų veiklas su kitomis įmonėmis, rašyti atsiskaitomuosius darbus.

„Modulių, susijusių su ekologija ar aplinkosauga, Ben-Guriono universitete nėra daug, nes visas Izraelio ekologijos mokslų centras yra įsikūręs atskirame, privačiame Aravos institute, kuris yra apie 100 km nuo Eilato miesto. Tačiau, tie moduliai, kuriuos galima rinktis, yra tikrai kokybiški dėl aukšto dėstymo lygio, temų aktualumo ir išsamaus kurso išdėstymo per pakankamai trumpą laiką“, – teigia studentė.

Įstrigo išvykos į gamybines įmones

Lietuvės studentės teigimu, nors daugelis aplinkosaugos ar darnaus vystymosi srities dėstomųjų dalykų buvo susieti su vietine Vidurio Rytų problematika, jie buvo įdomūs ir aktualūs tuo, jog leido pažvelgti į aplinkosaugos problemas globaliai.

G. Lukoševičiūtei įdomiausios buvo išvykos į gamybines įmones: „Labiausiai jų metu atsiskleidė Izraelio problemos aplinkosaugoje – tai vandens išsekimas Negyvojoje jūroje dėl gamybinių įmonių veiklos, bioįvairovės niokojimas ir jau nebetinkamo naudoti vandens sandėliavimas atviruose baseinuose, jam garuojant ir išskiriant kenksmingas medžiagas į aplinkos orą.“

Tiesa, studentė pabrėžia, jog socialiniu darnaus vystymosi klausimu Izraelis tvarkosi puikiai – didelės beduinų bendruomenės integruojamos į visuomenę, suteikiant jiems darbo vietas, sulyginant vyrų ir moterų teises, leidžiant suinteresuotosioms šalims dalyvauti audituose ir taršos nustatymo matavimuose.

I am text block. Click edit button to change this text. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

KTU studentės „Erasmus+“ praktika Rumunijoje

Dalyvavimas mainų programoje tikrai padeda keisti, sustiprinti asmenybę ir pamatyti savo gyvenimą iš šalies, tad vien tai turėtų būti labai didelis paskatinimas”, – teigia Ugnė Terentjevaitė, Europos studijų ketvirtakursė, neseniai „Erasmus+“ praktiką atlikusi Lietuvos Respublikos ambasadoje Rumunijoje.

Skatinti, Skatinti, Skatinti

Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentę važiuoti į traptautinę praktiką paskatino dalyvavimas tarptautiniuose studijų mainuose, keliuose jaunimo projektuose, kuriuose suprato, kad reikia žengti žingsnį ir patyrinėti pasaulį už Lietuvos ribų, pamatyti ką reiškia pagyventi vienai kitur ilgesnį laiką ir, žinoma, galimybė įgyti patirtį institucijose, kurių darbo sritis yra tarptautiniai santykiai, bendradarbiavimas tarp valstybių.

„Baimės buvo gana didelės. Važiuoti visiškai vienai į kitą šalį, kurioje nieko nepažįsti  ir gyventi joje tris mėnesius, dirbti ambasadoje! Keista, kad nepuoliau į paniką nes tai buvo didelis iššūkis man, pratusiai keliauti, dalyvauti jaunimo projektuose su draugais, pažįstamais. Pradžioje buvo tikrai baisoka, bet labai greitai baimė praėjo nes žmonės draugiški, o Bukarešto miestas tikrai nerealus. Svarsčiau ar Rumunijoje žmonės kalba angliškai ar tik jaunimas, tačiau greitai supratau, kad čia visi kalba angliškai labai gerai ir tikrai nebuvo sunku susikalbėti”, – teigė U. Terentjevaitė.

Dalyvauti „Erasmus+“ verta

Dalyvavimas „Erasmus+“ praktikoje suteikė neįkainojamos studijų patirties. „Įgijau kompetencijų, reikalingų dirbti diplomatinėse atstovybėse, ir, žinoma, įgijau tikrai labai daug drąsos, priėmusi šį iššūkį. Labai pagerinau savo anglų kalbos žinias ir supratau, kad verta keisti aplinką, išbandyti naujas veiklos sritis, pagyventi toliau nuo nusistovėjusio gyvenimo Lietuvoje, nes tai labai padeda suvokti, kur link norisi eiti toliau”, – patirtimi dalijosi KTU SHMMF studentė.

Pasak jos, dėl dalyvavimo „Erasmus+“ nėra ko dvejoti: „Visiems pradžioje būna baisu, kyla daug abejonių, tačiau šis naujas išbandymas tikrai tikrai to vertas. Tam, kuris dvejoja, patarčiau tiesiog imti ir užsipildyti dokumentus, „perlipti per save“ ir surizikuoti, nes bet kuris dalyvavęs mainuose pasakys tą patį: TIKRAI TIKRAI VERTA“.

Rumunija nustebino

Ugnę labiausiai nustebino ankstyvas pavasaris, kuris prasidėjo kovą (apie 20 ir daugiau laipsnių šilumos). Susisiekimas visame mieste labai gerai ir aiškiai išvystytas, tad lengva keliauti. Bankomatų visame mieste įvairiausiose vietose labai daug. Nustebino ir nuoširdus bendravimas su praktikos vadovu bei galimybės ir veiklos praktikos institucijoje.

„Pakeliavau ir pamačiau nerealius Rumunijos kalnus, atradau puikių draugų, dalyvavau konferencijose su šalių ambasadoriais, Rumunijos prezidentu ir Rumunijos pagrindiniais politiniais veikėjais“, – pasakojo studentė.

„Įdomiausia akimirka Rumunijoje buvo tada, kai draugai nusivežė mane į sendaikčių turgų, kuris buvo tolimesnėje Bukarešto dalyje, ir į kurį retai kada eina užsieniečiai. Kadangi tai buvo turgus, mane draugai perspėjo, kad jei patiks koks daiktas, tyliai jiems pasakyti, kad jie susikalbėtų rumuniškai, nes pardavėjams sužinojus, jog esu užsienietė, kaina iškart gerokai pakils. Vaikščiodama pamačiau vieną papuošalų dėžutę ir ją apžiūrinėjau bei paprašiau draugės paklausti kainos. Kiek man išvertė draugė, pardavėjas kaip ir suprato iš mano išvaizdos, kad esu užsienietė ir pardavė ta dėžutę už juokingą kainą, sakydamas, kad esu labai graži ir, kad daugiau pinigų jam nereikia”, – juokėsi studentė, atlikusi „Erasmus+“ praktiką Lietuvos ambasadoje Rumunijoje.

Argentinoje lietuvių kalbos mokiusi Viktorija: „Mokytojai neturi kompiuterių, mokyklose – benamiai šunys“

Lietuvių kalbos pamokas Argentinoje vedusi Viktorija Kavaliauskaitė teigia, kad vykstant praktikos atlikti į kitą šalį, reikia mokėti jos kalbą. „Net ir važiuojant dirbti į lietuvių bendruomenę, lietuviškai susišnekėti bus sunku“, – sako mergina. Ne tik su kalba, bet ir su Lietuvos kultūra argentiniečius pažindinusi mergina vaišino vietinius žemaičių blynais bei kalbėjo per vietinį radiją.

Pilną straipsnį skaitykite: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/pasaulis-tavo-akimis/argentinoje-lietuviu-kalbos-mokiusi-viktorija-mokytojai-neturi-kompiuteriu-mokyklose-benamiai-sunys-1084-1268210?copied