Communications student Viktorija: studies at KTU opened doors for career opportunities in the Netherlands

Last July, Viktorija Balčiūnaitė, a student of Kaunas University of Technology Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities (KTU FSSAH), went to study in the Netherlands for half a year. Little did she know, that this study exchange will her provide with the opportunity to take up an important position in an international company would arise so soon.

The third-year student of Communication Studies and Information Management Technologies was thinking about studies abroad since she was a child. The idea to study in the Netherlands appeared during the school years. This encouraged Viktorija to choose the KTU study programme, which grants the opportunity to spend one semester at the University of Twente.

“When I decided to study at Kaunas University of Technology, I had already decided that I would be taking advantage of the Erasmus+ exchange program”, says Viktorija.

Although she is planning to travel and live in other countries in the future, the student is currently enjoying an interesting experience in the Netherlands.

Had a chance to know Dutch traditions

Viktorija admits that before leaving home, she was mostly intimidated by the pandemic: “In July, when I arrived in the Netherlands, I was surprised, because it seemed like they don’t know what COVID-19 is”.

The Dutch have a tradition of holding a market in the city centre every Saturday.

“I would go to the market and there would be so many relaxed people”, says Viktorija.

Everyone was working, the number of people relaxing at bars and outdoor cafes was surprising, and wearing masks was not even mandatory. Viktorija even had a chance to attend several Friday meetings that were hosted by the company she did her internship at. Later, in October, the lockdown began, and in January the curfew hour was introduced.

Effectively used various tools for distance learning

When asked about the organisation of studies during the lockdown, Viktorija says that the digital learning system at the University of Twente is truly advanced: “For group work, we used many various platforms that were adapted for different project completion stages, and it helped to effectively communicate in teams.”

The University of Twente tried to use all possible digital communication. Distant open-door days and direct broadcasts were organised, there was a possibility to learn working in groups, various university associations shared activities online.

University lecturers were very supportive and encouraged not to worry about group assignments that were done remotely.

“We had to create documentaries, and the lockdown made this task a lot more difficult. However, the lecturers tried to teach us how to beautifully visualise interviews done by computer”, says Viktorija.

Before the lockdown was part of the Uni handball team

The student admits that she did not have a chance to spend much time studying at the university premises.

“Only around 20 per cent of the time I spent at the University of Twente because all the lectures were delivered remotely”, says Viktorija.

Before the lockdow, she spent her free time actively and was part of the university’s handball team.

A big part of studies in the Netherlands is teamwork-based, so at first, Viktorija would go to the university to meet with her group and the coordinating lecturer. The theoretical exams were also held at the university: “This was the only time I saw all of my friends from the course.”

Bachelor studies are not only for studying but also for exploring yourself – the more activities you are involved in, the more useful it is to the development of your personality, – encourages Viktorija Balčiūnaitė, KTU Communication Studies and Information Technology student.

She adds that the young people she met at the University of Twente are the same as in Lithuania: “I think that young people everywhere are just trying to find themselves.”

The girl was impressed with the fact that the University of Twente has a sort of student city of its own, where you can find not only student residences but also grocery shops, barbershops, medical services.

The University of Twente encourages entrepreneurship. The community of the university creates many start-ups every year: “The company I did my internship at and that I currently work in, was also created by the students of Twente University 20 years ago.”

The beginning of a career

Before starting her studies at the University of Twente, Viktorija participated in an Erasmus+ internship, which she also did in the Netherlands, at an international company “Xsens”.

“The company creates motion capture technology and is one of the market leaders in its area. Activities of “Xsens” cover a wide area – from the technology required in creating fantasy films to autonomous car manufacturing”, says Viktorija.

The student did her internship in the marketing department: “My main goal was to develop a social networking strategy.”

Representatives of the company noticed the student’s layout and video-making skills, so she also had the role of a graphic designer. The additional knowledge of working with various programmes and her personal skills, such as flexibility, helped Viktorija in continuing her job at the company. She now continues to administer social networks by the strategy she developed during the internship.

“Even though I started the internship with the goal of creating a strategy, I successfully proved the importance of social media to a B2B (business-to-business) marketing and now I work on projects with a team”, she says.

Cultural experience

Viktorija says that the Dutch like to carefully plan the future.

“I have a friend with whom I have to make plans a week in advance even if it’s something as simple as going for a walk”, Viktorija laughs.

The Dutch are also very sporty, they ride bicycles and like jogging: “Even in the company that I work at, some people go for a run during a lunch break.”

Viktorija had the opportunity to get to know more than just the Dutch culture as she lives with students from India and Iran.

“We celebrated Christmas together. To my flatmates, Christmas is not a holiday, so I introduced them to my family traditions, told them about the twelve-dish Christmas Eve supper, we decorated a Christmas tree”, says Viktorija.

Bachelor studies are just a beginning

Viktorija admits that she really wanted to study in the Netherlands since high school, and after graduating, first, she applied for design studies there. However, at that time, Viktorija was unable to enter the university she chose. Because of this failure, she decided to take a gap year and to learn design by herself and gain more experience. After another unsuccessful attempt, Viktorija realised that she needed to try out another field of studies. Communication studies at KTU seemed like a good idea because she was not only interested in design, but was also a socially active person. Besides, her family encouraged the girl to choose studies in Lithuania.

“Thus I found a study programme that collaborates with a university in the Netherlands and grants me the opportunity to receive a double diploma, which seemed like a great prospect to me”, says Viktorija.

Students often have many fears, and it stops them from going on study exchange and using Erasmus+ possibilities. Viktorija assures that feeling afraid is a good indicator that you are doing something new, and it encourages you to explore and learn.

“Bachelor studies are not only for studying but also for exploring yourself – the more activities you are involved in, the more useful it is to the development of your personality”, encourages Viktorija.

She admits that before leaving for the Netherlands, she did not expect to receive a job offer that requires so much responsibility. However, today Viktorija has a work contract until September and plans to seek a master’s degree in the Netherlands.

Learning new concepts from experienced mechanical engineers

My name is Abhishek Buddhadev Ghosh currently in 8th semester studying bachelor’s in mechanical engineering and design.

For my 7th semester I was given the opportunity to go for an internship in Sevilla ( Spain) funded by the Erasmus+ program.

As an intern in the company my role was to simulate and analyze existing designs. It was a wonderful experience because I was working as well as learning new concepts from experienced mechanical engineers every day. All my colleagues made sure they give me detailed explanation to my questions and doubts. After this Practice I feel more confident about my field of studies. Thank you KTU, FENIKS and Erasmus for this experience.

Third time’s a charm

With Erasmus firstly I have lived in France, then Netherlands and now it is my lucky third time in beautiful heaven – Fuerteventura. After 4 months internship I have got an offer to keep working in a company, and without any doubts I said YES.
When started university, had no idea about all these exciting challanges Erasmus gonna give me. No matter how scared sometimes I was, I kept going on my way.
And now I have the job I honestly love and already feeling here like home. This place with all the nature beauty, culture and its spirit inspires my as nothing ever inspired before. Therefore I am up to do all those things I planned, dreamed but never really started. Now I am ready.

And yes, I am learning surfing, because I live now in a surfing paradise !

About “Erasmus+”

Traineeship in Norwegian University of Life Sciences

European Parliament saluted me

As a bachelor student, for me, an internship was obligatory in order to graduate. But at the beginning, it was not that easy to find an appropriate spot. After a long research, I got an offer from YouthProAktiv, an international organization that aims to create a generation of proactive individuals ready to invest their talents for the betterment of society by starting their own business and creating jobs for themselves and the others. It was a coalition of young people promoting a culture of pro-activity and entrepreneurship in education and policy.

After the election, I was told that the organization is based within the office of the EP in Brussels, Belgium. This was really exciting news, as I have never been to Belgium.

During my internship period, I had a chance to visit the EU institutions based in Brussels, visited some other cities, including Leuwen and Ghent. Also, I met MEPs, participated in different EP and Brussels based events, and practically saw the work of the EU institutions.

Writing articles for the webpage of the organization, doing research according to the given tasks improved my skills in these fields. Based on my tasks, I was sending e-mails to congressmen and senators in the USA and this improved my official e-mail writing skills. I really gained a lot during this internship and ready to share my experiences with other students as well.

My advice for prospective students would be, first of all, apply the never give up principle in your life. And later on, try to find the most suitable and productive place, as the internship will make an impact on future job career.

Internship in University of Manchester

As a master student one of my achievement during studies participate in Erasmus+traineeship. Due I am quite picky student I wanted to do internship in UK of ability to understand locals and improve my professional English skills.

During my staying in University of Manchester, Manchester Institute of Biotechnology, I learned a lot. First of all I was astonished with the Main University building, laboratories and student hubs. Second of all research group I worked with was very international and full of experience which they shared with my, although I shared my owns. I met people who closely work with EFSA, European Commission and other international projects.

Great experience, meeting new people, culture and lot more can not be even described. I definitely recommend participate in Erasmus+ and thank you for this opportunity.

Traineeship at the Embassy of Lithuania in Ireland

After finishing my master studies, I decided to participate in Erasmus+ program. I quit my job where I was working for four years, left everything behind and I let the fate set all the points. So, three month of traineeship at the Embassy of Lithuania in Ireland begins.

First of all, the biggest challenge for me, was to find a rent and settle in a new city all by myself. But actually everything went really well. I lived close to the embassy, so I could get to the job by walking. My roommates were all Irish, so it allowed me also to improve foreign language.

As I finished public administration master studies and also have politics bachelor, the Embassy was a perfect institution to improve my knowledge about citizenship policy, migration and administrative skills. Days were really busy, I had many different tasks to do, so it let me to know the main activities and responsibilities of the Embassy. Furthermore, we had many events with Lithuanian community during spring. It was really nice to see how people unites and promotes our culture. During my free time I explored Ireland and beautiful nature of it.

Overall, it was a life changing experience for me, because after my traineeship I will be employed at the Embassy and start my new career chapter in Dublin. I definitely recommend to participate in Erasmus+ program.

Internship experience in Germany

The internship period I was in gave me the best experience in know how the European people work, their culture and many people are so kind enough to share their knowledge and wisdom to me. I personally gained a lot of friends in my company and these people helped me constructing beautiful memory which I can cherish for my lifetime.

The work I did impress my seniors and higher officials, and earned respect and acknowledgement for my work. I greatly thank ERASMUS + traineeship for giving me this opportunity to go to Germany stay there and work. The ERASMUS + fund help me a lot to keep my life smooth. I again like to thank you for your support. It means a lot to me.

Ta pati kryptis Erasmus programai – tris kartus

Kasmet tarptautinę mainų programą renkasi aibė studentų, ne išimtis ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, kurie vis drąsiau ryžtasi išbandyti tarptautines galimybes. Vieni jų nori pamatyti kuo daugiau pasaulio, kiti siekia pajusti studijų skonį išsvajotuose užsienio universitetuose ar institucijose, treti nori pramokti ar patobulinti užsienio kalbos žinias ir susirasti draugų. O kartais nutinka taip, kad tris kartus vykstama į tą pačią šalį, kuri tiesiog traukte traukia. Būtent taip nutiko KTU Cheminės technologijos fakulteto studentei Liucijai Urbelytei.

Tris kartus pagal „Erasmus“ programą vykusi Liucija galutine stotele rinkosi saulėtąją Ispaniją, kuri merginą tiesiog pakerėjo savo grožiu, tradicijomis, gyvenimo būdu. Liucija net nedvejodama kaskart rinkosi tą pačią kryptį, norėdama iš arčiau susipažinti su šalimi ir pajusti ispaniško gyvenimo ritmą. Plačiau papasakoti apie tokį savo pasirinkimą paprašėme pačios Liucijos.

– Ar tiesa, kad „Erasmus“ praktiką trečią kartą atliekate Ispanijoje? Galbūt ir tame pačiame mieste?

– Taip, tai jau trečioji mano praktika Ispanijoje ir tame pačiame mieste – Madride, bet kiek kitoje institucijoje nei buvo pirmoji praktika. Pirmąją dviejų mėnesių praktiką atlikau farmacijos įmonėje, kokybės kontrolės skyriuje. Antrąjį kartą išvykau keturių mėnesių praktikai universitete (Alcala universidad), o kadangi norėjau įgyti daugiau žinių organinėje sintezėje, nutariau ir trečiajai šešių mėnesių stažuotei rinktis tą pačią vietą. Čia jau buvau susipažinusi su aplinka, kolegomis bei turėjau nebaigtų projektinių darbų.

– Pagal „Erasmus“ programą jau trečią kartą išvykote į saulėtąją Ispaniją. Kodėl pasirinkote tą pačią kryptį?

– Pasirinkimą kaskart sugrįžti vis į tą pačią šalį bei miestą lėmė keletas veiksnių: vaikinas, sutikti draugai, išmokta kalba, geras oras ir skanus maistas.

– KTU baigėte taikomosios chemijos magistrantūros studijas. Kokius skirtumus įžvelgėte tarp studijų Lietuvoje ir Ispanijoje?

– Kadangi šiuo metu nestudijuoju, o tik atlieku praktiką, negaliu įžvelgti ryškių studijų skirtumų. Tačiau Ispanijoje esančios laboratorijos yra kiek gausesnės turima aparatūra, taip pat skiriama daugiau finansavimo projektams vykdyti.

– Ar pandemijos metu įvesti ribojimai paveikė studijas Ispanijoje?

– Pandemija nesukėlė didelių ribojimų darbui laboratorijoje. Suprantama, kad teko išmokti dėvėti apsauginę veido kaukę ir laikytis saugaus atstumo savo bei kitų atžvilgiu. Labiau nukentėjo popamokinė veikla ir socialinis gyvenimas: vakarėliai, susibūrimai, vakarienės – visa tai buvo uždrausta arba atidėta iki situacijos pagėrėjimo.

– Kaip jus priėmė vietiniai studentai ir ar jie noriai bendrauja su užsieniečiais?

– Antrosios praktikos metu savo skyriuje buvau vienintelė užsienietė, tad nebuvo labai lengva bendrauti su vietiniais, kurie tarpusavyje kalbėdavosi ispaniškai. Ne visi net mokėjo anglų kalbą, tad teko man mokytis ispanų kalbos ir bendrauti su kitais doktorantais jų gimtąja kalba. Man tas nesusikalbėjimas išėjo tik į naudą, nes turėjau galimybę pramokti ispanų.

Trečiosios praktikos metu susipažinau su kita pagal „Erasmus“ programą atvykusia studente iš Serbijos, tad dabar skyriuje esame dvi užsienietės. Džiaugiuosi, kad galime tarpusavyje bendrauti angliškai.

– Koks buvo jūsų pirmasis įspūdis nuvykus į Ispaniją?

– Pirmas įspūdis, kurį susidariau apie šią šalį – šiltas klimatas, skanus maistas ir draugiški žmonės. Turbūt tai yra daugelio mūsų svajonė.

– Kaip leidžiate Ispanijoje laisvalaikį?

– Kadangi tai yra „Erasmus“ praktika, tad ji visiškai skiriasi nuo studijų pagal „Erasmus“ programą. Mums nėra paskaitų, dauguma studentų yra ispanai, tad visos papildomos kelionės ir užsiėmimai, kurie paprastai organizuojami atvykėliams, į mūsų dienotvarkes neįtraukti. Galiu pati planuotis savo veiklą, keliones bei užsiėmimus.

Dėl užsitęsusio karantino kelionės ir įvairūs būreliai yra gana stipriai apriboti, bet Ispanijoje liko dar daug vietų apkeliavimui ir susipažinimui. Esame subūrę grupelę žmonių, kurie po praktikos (darbo) susirenka žaisti badmintoną.

– Ispanija – gilias tradicijas turinti šalis. Gal teko po ją pakeliauti ir pasigrožėti skirtingais regionais, paskanauti tikros ispaniškos virtuvės šedevrų?

– Tikrai taip, kiekvienas regionas išsiskiria vis kitokia tradicine virtuve ir jame galima pasimėgauti akį veriančiais gamtos vaizdais, Ispanijai būdinga architektūra.

Madridas mane sužavėjo garsiaisiais, savo dydžiu kerinčiais ir neabejotinai  vienais įspūdingiausių karališkųjų rūmų Europoje. Taipogi abejingos nepaliko ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas miesto centre net 118 hektarų žalios erdvės turintis Retiro parkas. Ne ką mažiau įdomus ir karališkosios šeimos vasaros rezidencijos miesteliu vadinamas Aranchuezas, esantis Madrido regione.

Šiam regionui būdingi patiekalai paglosto kiekvieno gomurį, teko skanauti omleto su bulvėmis (tortilla de patatas), sumuštinių su kalmarais (bocadillo de calamares), spurgų su šokoladu (churros con chocolate) bei kitų gardėsių.

Andalūzijos regionas patiko dėl garsių vynuogynų, vienų didžiausių alyvuogių laukų Ispanijoje bei vieno iš gražiausių ispanijos miestų –Granados. Šis miestas yra vienas iš lankomiausių Ispanijoje dėl Alhambros ir Generalife sodų ir yra Ispanijos bei Islamo palikimas. Taip pat regionas garsus savo šaltąja sriuba (gaspacho), kepinta žuvimi aliejuje (espetos) bei blyneliais su jūros gėrybėmis (tortilla de camarones).

Castilla y Leon regione įsikūręs Salamanca universitetas, kuris yra seniausias Ispanijoje ir vienas seniausių Europoje. Šiam regionui būdingi sotesnio maisto patiekalai – keptas paršiukas ir ėriukas, kraujinė dešra.

Valencija paliko nepriekaištingų paplūdimių įspūdį, kur tiek vietiniai, tiek atvykėliai skanauja kone žymiausio patiekalo Ispanijoje iš ryžių ir jūros gėrybių arba mėsos (Paella).

Taipogi Ispanijoje itin mėgstama pasigardžiuoti delikatesu ir puošmena vadinamu vytintu kiaulės kumpiu Jamon. Jo kaina priklauso nuo regiono, kuriame kiaulė buvo užauginta bei pašaro, kuriuo mito, ir gali svyruoti nuo 50 ir 4000 eurų.

– Ispanija – šilta šalis, jos oras tarsi savaime kviečia pramogoms. Ar gražus oras netrukdo praktikai?

– Kadangi atlieku praktiką, man nėra jokių modulių, tad nei mokymasis, nei egzaminai manęs nevargina. Pakanka gerai susiplanuoti savo darbus laboratorijoje, kad turėčiau laiko ir turiningam laisvalaikiui.

– Kas labiausiai patinka Ispanijoje? Jei po studijų būtų galimybė likti šioje šalyje, pasiliktumėte?

– Po praktikos bandysiu likti ir įsitvirtinti Ispanijoje, nes tai yra šalis, kurioje visuomet troškau gyventi. Neramina tik tai, kad šioje šalyje gana sunku įsidarbinti dėl konkurencijos su vietiniais ir šalyje esančios nemažos bedarbystės. Bet tikiuosi, kad man pavyks. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę išvykti pagal „Erasmus“ programą ir išsibandyti gyvenimą bei mokslus svečioje šalyje. Tai yra itin didelis postūmis.

– Kuo ispanai skiriasi nuo lietuvių? Gal įžvelgėte kokių akivaizdžių bruožų?

– Ispanai itin draugiški žmonės, mėgstantys susibūrimus ir ilgas vakarienes. Gali pasirodyti, kad daugelį dalykų yra linkę atidėti, net yra posakis „todo para manana“ (viskas rytojui), bet itin intensyvus gyvenimo būdas tarsi savaime verčia kartais sustoti ir pasidžiaugti gyvenimu, net jei tai būtų ilga vakarienė ar draugų susibūrimas.

– Ko palinkėtumėte studentams, kurie dar tik svajoja apie „Erasmus“ praktiką, bet nesiryžta joje sudalyvauti?

– Nebijoti ir tiesiog išvykti išbandyti savo jėgas, nes ši patirtis bus itin turtinga: patobulinsi savo anglų kalbos žinias, o galbūt išmoksi naują kalbą, susipažinsi su daugybe studentų, kurie taps tavo draugais, pajusi kultūros skirtumus,  mėgausiesi skirtingais tradiciniais patiekalais, keliausi ir džiaugsiesi skirtingais kraštovaizdžiais bei sužinosi, ką reiškia tikri vakarėliai „Erasmus“ metu. Ar vis dar dvejoji išvykti į „Erasmus“ praktiką?

Originali straipsnio nuoroda čia.

„Erasmus+“ praktika KTU studentui atvėrė duris į pasaulį: nuo Venecijos bienalės iki Arkanzaso

Originali straipsnio nuoroda čia.

Mainų programa „Erasmus+“ augina asmenybes

Pasaulyje populiarios mainų programos vis didesnį pagreitį įgauna ir Lietuvoje. Šia unikalia galimybe pasinaudoti kasmet skuba ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai bei absolventai, kurie ryžtasi išbandyti praktikos svetur galimybes. Tai ne tik puiki proga įgyti praktinės patirties, bet ir galimybė iš arčiau pamatyti pasirinktą šalį, bendrauti su vietiniais žmonėmis, pajausti tos šalies kultūrą.

Ta pati kryptis praktikai – du kartus

Pasaulyje populiarios mainų programos vis didesnį pagreitį įgauna ir Lietuvoje. Šia unikalia galimybe pasinaudoti kasmet skuba ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai bei absolventai, kurie ryžtasi išbandyti praktikos svetur galimybes. Tai ne tik puiki proga įgyti praktinės patirties, bet ir galimybė iš arčiau pamatyti pasirinktą šalį, bendrauti su vietiniais žmonėmis, pajausti tos šalies kultūrą.

Ta pati kryptis praktikai – du kartus

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto absolventė Aušra Simonavičiūtė mainų programose dalyvavo du kartus. Abu kartus ji vyko atlikti praktikos į Nyderlanduose esančią  įmonę. Pirmąjį kartą ji išvyko į vasaros praktiką magistrantūros studijų metu, o antrąjį – pasinaudojusi absolvento  praktikos galimybe.

Pirmąjį kartą vykdama pagal „Erasmus+“ mainų programą Aušra nesitikėjo, kad jos lauks tokia įdomi patirtis ir jai bus deleguotos svarbios užduotys.

„Nuo pirmų atvykimo dienų manęs laukė rimtos užduotys: sukurti klientų aptarnavimo sistemą internete bei sukurti internetu įsigytų prekių garantinę sistemą. Nustebau, kai antros dienos popietę mane jau kvietė pristatyti savo darbo „vaisių“. Bet smagiausia tai, kad dėl sistemos tobulinimo mano pateikti siūlymai buvo išgirsti ir pritaikyti įstaigos veikloje“, – pasakojo į kolektyvą greit įsiliejusi Aušra.

Pirmoji praktika Aušrai buvo visokeriopai naudinga, ji susipažino su kitos šalies kultūra, pamatė organizacinę kultūrą, kaip planuojamas ir organizuojamas darbas įmonėje: „Likau sužavėta, kaip deleguojamos užduotys, kiek įmonės vadovas įsitraukia į vykdomą veiklą, kaip kas rytą su kiekvienu darbuotoju aptaria dienos ir savaitės užduotis. Mane sužavėjo olandų atvirumas ir pasitikėjimas. Mano indėlis į darbą buvo įvertintas ir atsidėkodami kolegos padovanojo kelionę į Schirmonikongo salą, esančią Šiaurės Olandijoje.

Per porą vasaros mėnesių A. Simonavičiūtė užmezgė itin draugiškus ryšius su įmonėje dirbančiais kolegomis, tad buvo pakviesta dalyvauti didžiausioje Europoje parodoje „METS“, kuri vyko Amsterdame. Taipogi jai buvo leista administruoti partnerių iš viso pasaulio susitikimą ir partnerių mokymus. Tad žinodama apie galimybę išvykti į absolvento praktiką, ji nedvejojo ir susiekusi su ta pačia įmone kaip mat sulaukė teigiamo atsakymo.

„Džiaugiuosi, kad nutariau tęsti praktiką, nes antruoju kartu gavau daugiau užduočių ir atsakomybių. Šį kartą prisidėjau prie kolegų, atsakingų už įmonės vardo ir prekės ženklo žinomumo didinimą Rytų Europoje, pardavimų skatinimą. Įgijau daugiau techninių žinių apie parduodamus gaminius, išmokau labiau planuoti savo darbo ir poilsio laiką, praplėčiau akiratį, pakeliavau po nuostabią šalį“, – prisiminė Aušra.

Praktika Nyderlanduose karantino metu

Vos pradėjusi antrąją praktiką Aušrai teko apsispręsti ar dėl prasidėjusios pandemijos tęsti praktiką, ar ją nutraukti. Tuo metu buvo itin daug nežinomybės dėl plačiai po pasaulį paplitusio viruso, tad ta baimė augo akyse. Niekas negalėjo pasakyti, kada pasaulis grįš į įprastą ritmą. Aušra nerimavo, kad pandemija gali ją paliesti ir ji nespės laiku grįžti į savo gimtąją šalį dėl uždarytų valstybinių sienų. Bet noras tęsti praktiką buvo didesnis ir ji apsisprendė likti iki galo.

„Nyderlanduose karantinas buvo kitoks nei Lietuvoje, čia nebuvo tokių griežtų apribojimų, o žmonės į pandemiją žiūrėjo visai kitaip: jie buvo atsipalaidavę, nesinervavo ir nepanikavo. Kai Lietuvoje įvedė privalomą kaukių dėvėjimą, Olandijoje jas tik rekomendavo. Prekybos centruose nebuvo jokios masinės pirkimo psichozės ir pustuščių lentynų, apie kurias pasakojo Lietuvoje esantys artimieji ir draugai. Čia gyvenimas nesustojo,  pandemijos laikotarpiu žmonės pirmenybę teikė darbui įmonės biure. Žinoma,  darbuotojai galėjo dirbti ir iš namų, bet retas rinkosi tokį variantą“, – pasakojo A. Simonavičiūtė.

Anot Aušros, iki jos praktikos pabaigos, didesni sergamumo rodikliai buvo fiksuojami tik Amsterdame, Roterdame, Hagoje. Ten jaunimas streikavo prieš įvestus ribojimus, bet Šiaurės Olandija gyveno laisvesniu ritmu – veikė kavinės, restoranai, nors ir trumpiau, nei įprasta. Prieš apsilankymus kavinėse klientai pateikdavo darbuotojams savo kontaktinę informaciją. Jie taip pat nevaržomai galėjo keliauti šalies viduje.

Sergamumo rodikliams šalyje augant, griežtėjo ir karantino sąlygos – prievolė dėvėti kaukes, įvesta ligi šiol trunkanti komendanto valanda. Aušra tikino, kad ją nustebino oro uostų veikla per pandemiją: „Dar niekada nemačiau tiek daug atšaukiamų skrydžių, žmonės tiesiog stovėjo ir laukė naujos informacijos. Visi norintys oro uoste galėjo nemokamai išsitirti dėl viruso, nesvarbu ar atvyko, ar išvyksta iš šalies.“

Mainus išbandžiusi Aušra džiaugiasi, kad turėjo galimybę pakeliauti, pamatyti kitą kultūrą, susirasti draugų svetur. Ji teigia paneigusi mitą apie olandus, kurie neretai apibūdinami kaip tauta, sunkiai kurianti draugiškus santykius su kitataučiais.

„Erasmus+“ – langas į plačiuosius vandenis, pakeičiantis požiūrį į gyvenimą, darbą, prisidedant prie visapusiškos asmenybės auginimo ir skatinantis gyvenime siekti daugiau“, – sako Aušra ir pataria studentams įveikti visas baimes bei nedvejojant išbandyti KTU siūlomas mainų programas.

Akademiniai mainai – puiki galimybė pamatyti koks įvairus yra pasaulis

Akademiniai mainai tai neįkainojama galimybė ne tik pagilinti savo studijų krypties žinias, bet ir įgyti naujos gyvenimiškos patirties bei socialinių, emocinių įgūdžių, kuriuos labai vertina būsimi darbdaviai. Ir neveltui nes tai puiki proga ugdyti savarankiškumą, sustiprinti ar patobulinti užsienio kalbą, plėsti akiratį, pažinti naujas kultūras, užmegzti naujas pažintis.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentai rinkdamiesi kur norėtų mokytis dalyvaujant „Erasmus“ ar dvišalių mainų programoje dėmesį kreipia ne tik į universitetą, jo studijų kokybę, bet ir į šalį, kartais klimatą, juk joje ne tik mokysis, bet ir gyvens.

Pasak akademiniuose mainuose dalyvavusio biomedicininės inžinerijos studento Povilo Piartli – tai puiki galimybė pamatyti koks įdomus yra pasaulis, paragauti įvairaus maisto ir susirasti naujų draugų iš viso pasaulio. Jis taip pat pabrėžia, jog dalyvaujant akademiniuose mainuose, ypač dvišaliuose, studentai gauna ne mažas stipendijas, kurios gali padengti didžiąją dalį ar net visas akademinių mainų metu patiriamas išlaidas.

„Akademinių mainų dėka, bakalauro studijų metu, man teko pakeliauti po Kiniją, išbandyti labai daug įdomaus maisto, susipažinti su jų kūltura. Dabar esu magistro studijose, kurių metu gavau nuostabią galimybę su Erasmus+ programa nuvykti į Austriją, aplankyti Vienos muziejus, vynuogynus ir kalnus.“ – apie įspūdžius patirtus laisvu nuo studijų laiku, pasakoja magistrantūros baigiamojo kurso studentas Povilas Piartli.

Jam antrina ir Pietų Korėjoje viešėjusi Intelektinių robotikos sistemų studijų programos 4 kurso studentė Gintarė Juškaitė. Studentė teigia, kad dalyvavimas dalinėse studijose užsienyje buvo vienas geriausių priimtų jos sprendimų gyvenime.

„Nors keliavimas į visiškai nežinomą šalį pasaulinės pandemijos metu kėlė daug abejonių, ten nuvykus gailėtis tikrai neteko. Kartu su naujais draugais, atvykusiais iš viso pasaulio, susipažinome su vietiniu maistu, tradicijomis bei Pietų Korėjos sostine, Seulu, pilnu daug šurmulio, istorijos ir kultūros. Laisvu nuo studijų laiku keliavome po visą šalį ir pamatėme kiek daug joje yra įvairovės“ – prisiminamais ir įspūdžiais dalijasi G. Juškaitė.

Pasak Elektros ir elektronikos fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorės Miglės Svygrienės, mūsų fakulteto studentai studijoms užsienyje dažniausiai renkasi Skandinavijos šalis – Daniją (tarp populiariausių – Danijos technikos ir Pietų Danijos universitetai), Suomiją (Alto universitetas), Švediją (Linčiopingo, Lundo universitetai). Taip pat populiarios ir vidurio Europos šalys, tokios kaip Čekija (Brno universitetas), Austrija (Vienos technologijos universitetas). Tarp populiarių pasirinkimų galima paminėti ir Kroatiją (Zagrebo universitetas) bei Ispaniją (Saragosos, Kartaginos universitetai). Verta paminėti, jog paskutiniu metu pastebimas augantis susidomėjimas studijomis Azijoje. Būsimi inžinieriai vis dažniau renkasi studijas Pietų Korėjoje (Chung Ang, Yonsei universitetai).

Renkantis praktikos vietą už šalies ribų, pasirinkimas labai įvairus – nuo kaimyninių iki tolimiausių Europos šalių. Per paskutinius dvejus metus EEF studentai praktikos vietas rado Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kipre, Portugalijoje.

Neįprasta KTU studenčių „Erasmus+“ mainų patirtis pasaulinės pandemijos metu

Kaip ir kiekvieną mokslo metų pusmetį, šiais metais KTU studentai taip pat dalyvavo „Erasmus+“ programoje, tačiau šis pavasaris visam pasauliui buvo tikras iššūkis, tame tarpe ir akademinėms bendruomenėms. „Manau, jog tik po pirmųjų mainų iš tiesų supranti, jog nieko nereikia bijoti ir jeigu tik yra noras – visada galima surasti išeitį“, – apie pasiryžimą vykti į mainus Belgijoje ir savo patirtį svetur prasidėjus pasaulinei pandemijai pasakoja Gustė Cibulskytė, KTU Skaitmeninės kultūros pirmakursė magistrantė.

Kartu su Guste į Belgiją vyko Milda Jokubauskytė, taip pat pirmo kurso magistrantė Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakultete (KTU SHMMF) studijuojanti Skaitmeninės kultūros programoje. Šį pavasarį studentės pasinaudojusios „Erasmus+“ mainais išvyko į Leveno mieste įsikūrusį Katalikiškąjį Leveno universitetą (ol. Katholieke Universiteit Leuven), patenkantį į „Times“ pasaulio aukštųjų mokyklų reitingo penkiasdešimtuką.

„Savo ateitį sieju su Lietuva, tačiau gyvenimo svetur patirtis yra puiki proga pakeisti savo pasaulėžiūrą ir pažinti kitas kultūras“, – aiškina Gustė, kuri jau antrą kartą dalyvavo tarptautiniuose mainuose. Tuo tarpu Milda studijuodama bakalaurą tokia proga nepasinaudojo, todėl įstojusi į magistrą tvirtai pasiryžo ištaisyti šią situaciją.

Pašnekovės tikina, kad net studijuojant naują programą ir ypač antroje pakopoje, pvz., Skaitmeninę kultūrą, dėl dėstymo kalbos ar modulių suderinimo tikrai nereikia nerimauti – skyrusios šiek tiek laiko nuodugnioms paieškoms ir pasikalbėjusios su prodekane, galiausiai jos rado universitetą, siūlantį tinkamas studijas. Be to Belgijoje, į kurią vyko, netrūksta programų anglų kalba, o ir gyventojai puikiai kalba angliškai, todėl kasdieniam gyvenimui nėra būtina mokėti bent vieną valstybinę kalbą.

Kitokia mainų patirtis

Visgi merginų patirtis šį pavasarį labai skyrėsi nuo anksčiau į mainus vykusių studentų – dėl COVID-19 pandemijos mokslai visame pasaulyje persikėlė į virtualią erdvę. Anot Mildos, dalies modulių paskaitos vyko per pokalbių programą „Skype for Business“, o kituose moduliuose nebuvo net ir nuotolinių susitikimų – dėstytojai paprasčiausiai atsiųsdavo pateiktis su balso įrašais.

Daugeliui studentų ir pedagogų toks mokymosi procesas buvo tikras iššūkis ir pašnekovės buvo ne išimtis: „Tikrai jautėsi diskusijų paskaitose trūkumas, tačiau turėjome galimybę diskutuoti modulių forumuose“. Kaip ir visur, dėstytojai bei administracija nuolat stengėsi palaikyti kontaktą elektroniniais laiškais.

Vienas iš mainų užsienio universitete privalumų – įvairios atvykusiems studentams skirtos veiklos. Paklausus, ar įvairūs renginiai tapo nebeįmanomi, magistrantės dalijasi, kad ESN Leuven organizacija vis tiek rado būdą, kaip nuotoliniu būdu įdomiai užimti „erasmusus“ po paskaitų – pvz., rengdavo filmų peržiūrų vakarus. Tačiau įvairių universiteto organizacijų veiklos nėra vienintelis būdas mainų studentams gerai praleisti laiką.

Pasak Mildos, kadangi ji gyveno su dar 4 studentais, kompanija pati prisigalvodavo, kaip smagiai išnaudoti iš pažiūros nepatogią situaciją ir neleisti karantinui sugadinti taip ilgai lauktos progos išmėginti mainų studento gyvenimą: „Namie pasidarėme žaidimų, filmų vakarų, kartu nuolat gamindavome vakarienes, buvome nusipirkę 5000 detalių dėlionę, kuri taip pat užėmė laiko, tad tik spėk suktis ir suderinti viską su paskaitomis ir darbų atlikimu.“

Mažų šalių ir mažų miestų pliusai

Greičiausiai kiekvienas mainų studentas dar prieš atvykdamas į savo pasirinktą aukštąją mokyklą jau būna preliminariai susiplanavęs, ką norėtų aplankyti svečioje šalyje ir už jos ribų. Merginos taip pat atėjus geriems orams ketino patyrinėti Belgiją, tačiau COVID-19  virusas pakoregavo jų planus ir iki karantino jos spėjo paturistauti tik sostinėje Briuselyje. Tiesa, pasak Gustės, ne visada didmiesčiai žavi: „Briuselis turi gražių kampelių, tačiau taip pat yra labai tankiai apstatytas miestas su begale turistų. Nors turbūt jis ir yra sąlyginai saugus miestas, nesijaučiau čia jaukiai ir saugiai kaip Levene.“

Studentė su šypsena prisimena, kad Levenas įsiminė kaip labai rami ir maloni vieta, kurioje netrūksta veiklos, kultūros bei meno: „Sekmadieniais „STUK“ kavinėje vyksta džiazo vakarai su gyva muzika, pirmadieniais „Blauwe Kater“ galima šokti pagal bliuzą!“

Milda taip pat pastebi, kad planuotas keliones sutrukdęs karantino laikotarpis tapo puikia proga išvaikščioti ir pažinti Leveną: „Nors miestelis tikrai nedidelis (pėsčiomis iš vieno galo nueiti į kitą galima per kiek mažiau nei valandą), tačiau atradau daug nuostabių gatvelių, parkų, vaizdingų vietų.“

Vykstantiems į Belgiją (kai tai bus įmanoma daryti laisvai ir be suvaržymų) magistrantės rekomenduoja išnaudoti mažą šalies dydį. Kadangi Belgija nedidelė, o aplink keturios kaimyninės šalys (Vokietija, Nyderlandai, Prancūzija ir Liuksemburgas) bei geležinkelių tinklas gerai išvystytas, Milda tikina, kad laisvu laiku galima susiplanuoti tiek ilgesnių, tiek trumpesnių kelionių svetur.

Gustė prideda, kad planuojantys studijuoti Belgijoje turėtų išsinuomoti dviratį, nes tai labai pigu ir galima aplankyti daug apylinkių, vertų pamatyti neturistinių miestų. „Taip pat siūlau nepraleisti progos apsigyventi name su kitais studentais – ši patirtis yra neišdildoma, o ypač, jeigu visi gyventojai yra iš skirtingų pasaulio kampelių.“

Dviračius mėgsta ne tik olandai

Nors merginos studijavo universitetiniame mieste ir daugiausia bendravo su tarptautiniais studentais, sutikti vietiniai belgai pasirodė gana uždari kaip lietuviai, bet tuo pačiu malonūs, mandagūs, draugiški ir geranoriški. Gustė prisimena, kai pirmą dieną atvyko į Belgiją ir mėgino iš sostinės Briuselio nusigauti į Leveną, bet susimaišiusios įsėdo į traukinį, važiuojantį į Naująjį Leveną (atskirą miestą), keblioje situacijoje joms padėjo traukinio konduktorius.

„Pravažiavusios savo bei išlipusios artimiausioje stotelėje, tempdamos iš paskos sunkius lagaminus laiptais aukštyn-žemyn, paklausėme kontrolieriaus, kaip nusigauti į Leveną ir kada išvažiuoja traukinys. Sekmadienio vėlų vakarą traukiniai nevažiuoja labai dažnai, o priklausomai nuo krypties – išvis nevažiuoja. Kadangi nebuvo laiko nusipirkti bilietų, o traukiny bilietai yra brangesni, matydamas pasimetusius ir pavargusius mūsų veidus, jis suprato situaciją ir liepė tiesiog lipti į traukinį. Bilietus pardavė pritaikęs didelę nuolaidą. Ir tai buvo tiesiog labai žmogiška, kas paliko įspūdį ne tik apie traukinių darbuotojus, bet ir apie visą tautą“, – šypsosi mergina.

Pasakodama apie belgų kultūrą, Milda žavisi žmonių požiūriu į dviratininkus: „Automobilių vairuotojai labai kreipia dėmesį į dviratininkus, yra atsargūs jų atžvilgiu (pėsčiųjų taip pat), įdomu matyti, kai dviračiu pravažiuoja mama su specialia priekaba, kurioje dar sėdi du jos vaikai, arba kai pravažiuoja dviratininkas su dviem dideliais šunimis“. Panašu, kad belgai, kaip ir jų kaimynai olandai, itin didelį dėmesį skiria ekologiškoms transporto priemonėms.

Šaltinis: https://ktu.edu/news/neiprasta-ktu-studenciu-erasmus-mainu-patirtis-pasaulines-pandemijos-metu/

„Pagal charakterį galėčiau būti japonas. Tik pagal ūgį – ne“, – juokauja Kauno technologijos universitete (KTU) atsinaujinančią energetiką studijavęs Tomas Bagdonas. 2017 metų vasarą vaikinas praleido Gifu universitete Japonijoje.

Savo svajonių šalyje T. Bagdonas 2017 metais praleido pavasario semestrą – gilino savo specialybės žinias, mokėsi japonų kalbos, ir įkvėptas filmų apie samurajus pradėjo domėtis Rytų kovos menais.

„Visada norėjau nukeliauti į Japoniją. Nuo vaikystės mane žavėjo japoniški animaciniai filmukai, filmai apie samurajus. Net ir kalbos šiek tiek išmokau juos bežiūrėdamas“, – pasakoja T. Bagdonas.

Dalijimasis kultūromis
Lietuvos ir Japonijos kultūros skiriasi gerokai, T. Bagdonas atkreipė dėmesį į tokius kultūros niuansus kaip atliekų rūšiavimas, pamaldos, tvarkingas stovėjimas eilėse. Svarbiausia jam buvo ne tik stebėti viską iš šalies, tačiau ir pačiam aktyviai įsitraukti ir prisitaikyti prie japonų kultūros, bei stengtis perimti svetimus įpročius.

T. Bagdonas būdamas Japonijoje ne tik mokėsi jų papročius, bet ir dalijosi savo – lietuvių kultūra.

„Teko lankytis mokyklose, universitetuose bei įvairiuose būreliuose pristatant Lietuvą ir mūsų kultūrą“, – prisimena studentas.

Japonai gana atviri kitoms kultūroms ir noriai domisi svetimais papročiais – KTU absolventui studijuojant Japonijoje teko dalintis patirtimi lietuviško maisto dirbtuvėlėse, kur jis kartu su japonais išbandė tradiciškų lietuviškų patiekalų receptus, gautus iš mamos.

Nors japonai noriai susipažįsta su kitų šalių papročiais, tačiau lietuvių kalbos KTU studentas jų nemokė – azijiečiai vengia kalbėti svetimomis kalbomis, drovisi savo tarimo, bijo kalbėti netobulai. Tiesa, vietiniai yra labai draugiški užsieniečiams, kalbantiems japonų kalba.

Lietuvis viešino Chiune Sugiharos atminimą
Paklaustas, ar vyktų į Japoniją dar kartą, žinodamas, kad studijuoti bus sudėtinga, jis nedvejodamas atsako: „Taip“.
Gifu su Kaunu sieja ne tik bendravimas tarp universitetų – greta šio, centrinėje Japonijoje esančio miesto, yra gerai lietuviams žinomo japonų diplomato Chiune Sugihara gimtinė.

„Su manimi susisiekė Gifu miesto bendruomenės atstovė – sužinojusi iš rektoriaus, kad universitete studijuoja lietuvis, ji pasiūlė bendradarbiauti, viešinant Chiune Sugihara vardą“, – pasakojo T. Bagdonas.

Paskaitos mokyklose, apsilankymai savivaldybėje ir pažintis su vietos valdžia, interviu laikraščiams, ir net lietuviškų patiekalų gaminimo pamokos – miesto bendruomenei buvo nepaprastai įdomu susipažinti su šalimi, kurioje dirbo legendinis japonų diplomatas, Kaune išgelbėjęs tūkstančius Lietuvos žydų antrojo pasaulinio karo metu.

Pačiam Tomui veikla buvo labai įdomi – Kaune, besimokydamas japonų kalbos, jis domėjosi japonų kultūra ir yra ne kartą lankęsis Sugiharos namų organizuojamuose renginiuose.

„Gifu universitetas yra centrinėje Japonijoje – tarp Tokijo ir Kioto. Buvau girdėjęs, kad vasara šioje Japonijos dalyje yra pati baisiausia. Kasdien būdavo apie 34-36 laipsnius karščio, o drėgmė dažnai siekdavo 90 procentų. Išėjęs į lauką iš karto sušlampi, net nebūtinai turi šviesti saulė“, – pasakojo T. Bagdonas.

Tačiau pažintis su išskirtine japonų kultūra, atviri ir šilti žmonės, įspūdžiai ir naujos patirtys keliskart atpirko patirtus sunkumus ir padėjo užmegzti ilgalaikį ryšį su Rytų šalimi.

„Vis dar domiuosi japonų kultūra, o pradėtas kovos menų treniruotes tęsiu ir Lietuvoje – kiekvieną kartą įžengus į salę prisimenu savo kelionę į Jjaponiją…“.

Studijos KTU
Pernai metais baigęs studijas Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas prisimena studijas labai teigiamai:
„Studijomis tikrai likau patenkintas – įgavau ne tik savo specialybės žinių, bet ir išmokau mąstyti kaip inžinierius, spręsti patikėtas problemas ir nebijoti prisiimti atsakomybės už savo skaičiavimus ar siūlomus metodus. Džiaugiuosi, kad KTU suteikia savo studentams daug galimybių pasireikšti moksle, tarptautiniuose mainuose, įvairiose studentų draugijose bei atstovybėse. Reikia tik nepabijoti ir visas tau suteikiamas galimybes išmėginti“, – sakė jis.

Paklaustas apie dabartinę veiklą, vaikinas atkreipia dėmesį, kad tai, ką dirba šiuo metu, nėra tiesiogiai susiję su jo įgyta specialybe, tačiau studijose įgyti elektrotechnikos pagrindai ir inžinerinis mąstymas labai praverčia. Šiuo metu T. Bagdonas dirba apšvietimo sektoriuje ir teigia norintis išbandyti save įvairiose srityse bei pasisemti kuo daugiau patirties.

Studenčių įspūdžiai iš Pietų Korėjos: belaidis internetas net aukščiausio šalies kalno viršūnėje.

Lietuviai apie studijas Pietų Korėjoje: norint gerų pažymių teks mokytis bent 35 valandas per savaitę

Pietų Korėja daugeliui žinoma kaip itin technologiškai pažengusi Azijos šalis, išsiskirianti savita, tačiau lietuviams ir kitiems europiečiams visiškai svetima kultūra. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad ten beveik viskas kitaip. Kitokie žmonės, kultūra, maistas ir netgi oras“, – pasakoja pusmetį Pietų Korėjoje gyvenęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Marijus Plakys. Vaizdas, kurį susidarė šioje šalyje, vaikiną pakerėjo ilgam.

„Pati pirma mintis šioje šalyje buvo: „kiek čia daug žmonių“! Išties, tai niekad ir nepraėjo, nes gyventi tokiame multimilijoniniame metropolyje kaip Seulas buvo viena geriausių mano gyvenimo patirčių. Tiesa, technologijų bei inovacijų įsivaizdavau truputį daugiau – kartais tikrai galėjau pasakyti, kad Europa šioje srityje neatsilieka“, – savo įspūdžiais dalijasi KTU Ekonomikos ir verslo fakultete (EVF) trečiame kurse finansus studijuojantis Marijus Plakys, pusę metų pagal mainų programą mokęsis vienoje prestižiškiausių Pietų Korėjos aukštųjų mokyklų – Yonsei universitete.

Ugnė Milašauskaitė, taip pat pusmetį studijavusi šiame universitete, sutinka, kad Pietų Korėja – tikrai išskirtinė šalis. Vien ten gyvenančių žmonių gyvenimo ritmas visiškai kitoks. Visi gyvena taip, kaip jiems patogu.

„Nesvarbu, ar tu dirbi dieną ar naktį, viskas, kas reikalinga, yra po ranka ir pasiekiama: nemažai įstaigų dirba visą arba didžiąją dalį paros“, – pasakoja KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) biomedicininės elektronikos ketvirtakursė Ugnė Milašauskaitė.

Niekur nesijautė toks saugus

Didžiąją dalį Europos apkeliavęs M. Plakys tikina, kad vos atvykus į Pietų Korėją pajautė čia visuomet vyraujantį saugumo jausmą. Konfliktai, vagystės ar užpuolimai vidury nakties čia – retenybė.

„Niekur niekada nebuvau jautęsis toks saugus“, – teigia jis.

Nors Pietų Korėjoje gyvena daugiau negu 50 mln. gyventojų, tačiau nusikalstamumo lygis čia itin žemas.

Pasak U. Milašauskaitės, Pietų Korėjoje daug lėšų skiriama saugumo užtikrinimui, pavyzdžiui, universitetų teritorijose gausu pagalbos stotelių, yra kuriami robotai, galintys palydėti žmones iki pat namų.

Be to, net ir pametus daiktus, realu juos atgauti. „Tam yra policijos kuruojamas internetinis puslapis, į kurį keliami rasti daiktai. Netgi ir didesnės vertės daiktas, toks kaip „Rolex“ firmos laikrodis, gali būti rastas tarp įkeltų skelbimų“, – pastebi KTU EEF ketvirtakursė.

Norint gerų pažymių teks mokytis bent 35 valandas per savaitę

Nors Pietų Korėja kasmet pritraukia milijonus keliautojų iš viso pasaulio savo įspūdingu kraštovaizdžiu, kalnų slėniais, vulkaninėmis salomis bei unikaliomis tradicijomis, visai kitokią Pietų Korėją KTU studentai pamatė studijuodami.

Yonsei – vienas iš trijų geriausių Pietų Korėjos universitetų, esantis Azijos geriausių universitetų dvidešimtuke ir 104 vietoje pagal pasaulinį QS reitingą. Yonsei universitete studijuoja beveik 25 tūkst. studentų.

„Ten įstoti ypatingai sunku, todėl galiu drąsiai teigti, kad mokiausi su vienais protingiausių savo kartos žmonių. Tai tikrai stūmė į priekį ir motyvavo siekti aukštesnių rezultatų“, – tikina Ugnė.

Pagal mainų programą Yonsei universitete studijavę lietuviai pripažįsta: nors studijos šiame Pietų Korėjos universitete išties nelengvos, tačiau grįžus į Lietuvą nauda tikrai jaučiasi – mokytis ir įsisavinti informaciją tapo lengviau.

„Įdomiausia ir iš pradžių keisčiausia buvo stebėti žmonių norą mokytis, dirbti per naktis, trumpai miegoti bibliotekoje per pasidarytas pertraukėles. Tokio klausimo kaip „kiek turiu gauti, kad išlaikyčiau?“ nebeliko, liko tik: „ką reikia padaryti, kad gaučiau A+?“, – prisimena M. Plakys.

Anot jo, mokslas korėjiečiams yra ne pareiga, o privilegija, todėl jie jį labai vertina, gerbia ir trokšta jo siekti. Lankomumas Pietų Korėjoje griežtas, vėluoti irgi nevalia, nes dalyvaujantys paskaitoje žymimi specialia programėle vos prasidėjus paskaitos laikui.

„Be to, ypatingai skatinamas savarankiškas mokymasis. Paskaitos metu išdėstyta medžiaga nėra pakankama, todėl ne vieną naktį teko praleisti universiteto bibliotekoje“, – tikina U. Milašauskaitė.

Marijaus teigimu, norint turėti gerus pažymius Yonsei, reiktų mokytis mažiausiai apie 35-40 valandų per savaitę.

„Taip yra todėl, jog universiteto studentai laikomi darbuotojais ir turi atidirbti per savaitę tiek, kiek praleistų ir paprastame darbe“, – sako jis.

Sudalyvavo žymiojo atlikėjo PSY koncerte

Norėdami geriau susipažinti su Seulu, lietuviai užsiėmė ir papildomomis veiklomis. Viena jų – studentų klubo organizuojami kassavaitiniai kopimai į kalnus aplink Seulą.

„Tokiu būdu pažįstamas miestas, jo gamta ir kultūriniai objektai. Yonsei universitete yra virš 100 įvairių organizacijų. Nors dauguma jų yra skirtos tik korėjiečiams (arba šnekantiems jų kalba), tačiau yra ir apie 20-30 skirtingų klubų, į savo gretas priimančių užsieniečius“, – pažymi Marijus.

Tuo tarpu Ugnė laisvu nuo studijų laiku įsitraukdavo į Mentorių klubo veiklą, kur tarptautiniai studentai grupelėmis būdavo supažindinami su vietine kultūra. Mentoriai aprodydavo jų mėgstamiausias vietas Seule.

„Pietų Korėjoje gausu tradicijų, bet viena mano mėgstamiausių – Pavasario festivaliai. Yonsei universitetas yra gerai žinomas dėl savo festivalio, vadinamo Akaraka. Studentai vilki mėlynus universiteto marškinėlius ir susirenka skanduoti lauke esančiame amfiteatre“, – pasakoja U. Milašauskaitė.

Festivalis skirtas atšvęsti Yonsei universiteto dvasią ir pabrėžti konkurenciją tarp Yonsei ir Korėjos universitetų, kuri egzistuoja jau nuo 1956 m. Vakaro programos metu vyksta koncertas su žymiausiais Pietų Korėjos atlikėjais.

„Vieno festivalio metu teko matyti atlikėją PSY. Taip, tą patį, kuris atlieka „Gangnam Style“ dainą. Retai sutiksi tokį atlikėją, kuris sugebėtų taip valdyti auditoriją – kiekvienas studentas dainavo ir šoko“, – įspūdžiais dalijasi Ugnė.

Pirmasis klausimas – apie gimimo metus

Pietų Korėja studentams pažėrė ir ne tokių malonių netikėtumų. Vienas jų – stiprus oro užterštumas, dėl kurio kiekvienas privalėjo nuolat nešioti apsaugines kaukes.

„Beveik du trečdaliai mano europiečių draugų, taip pat ir aš, jau antrąją savaitę pasigavome gerklės infekcijas, nes nebuvome pratę prie smogo “, – prisimena M. Plakys.

Būdami Azijoje lietuviai taip pat pasiilgo tradicinio ir mums įprasto maisto, pavyzdžiui, pieno produktų: pradedant sūriu ar pienu, baigiant jogurtais bei varške.

„Jų ten arba tiesiog nebuvo, arba jie buvo nelabai kokybiški. Visi europiečiai pasiilgo ir vaisių – nors jų buvo, tačiau vaisių kainos buvo kelis kartus didesnės nei namie“, – tikina KTU EVF studentas M. Plakys.

„Tikrai prireikė laiko priprasti prie vietinio maisto, – priduria U. Milašauskaitė, – taip pat ir prie nuolatinio klausimo, kuriais metais aš gimiau. Korėjiečiai pokalbio pradžioje išsiaiškina, kuriais metais žmogus gimęs ir koks tavo santykių statutas, kad žinotų, kokia forma į tave kreiptis“.

Kalba taip pat kišo koją lietuviams, mat retas korėjietis geba bendrauti anglų kalba. Tačiau tai studentams nesukėlė didelių sunkumų.

„Visgi prieš vykstant į Pietų Korėją rekomenduočiau išmokti kelias pagrindines frazes korėjiečių kalba“, – priduria U. Milašauskaitė.

Drovuoliai, besistengiantys išlaikyti „prekinę“ išvaizdą

Korėjiečius lietuviai apibūdina kaip santūrius, pagarbius ir sunkiai dirbančius. „Nemačiau nei vienos tautos, kurios žmonės tiek daug dirbtų, o jų darbai kalbėtų patys už save“, – sako Ugnė.

Po Korėjos karo abi šalies pusės labai nuskurdo, bet Pietų Korėja per mažiau nei 70 metų išaugo iš beviltiškai skurdžios šalies į vieną didžiausių pasaulio ekonomikų.

„Nors korėjiečių pasiekimai įspūdingi, jie vis dar labai žemiški ir pagarbūs. Žmonės mandagūs, laikosi tylos, vengia nemalonių situacijų. Kaip ryškiausią skirtumą tarp korėjiečių ir lietuvių įvardinčiau drovumą: korėjiečiai tokie drovūs, kad net paskaitų metu vengia kelti klausimus ar pradėti pokalbį“, – teigia U. Milašauskaitė.

Pietų Korėjoje labai svarbu taisyklės ir socialinės normos. Socialinis spaudimas sukuria daug sunkumų, nes visada turi būti gražus ir „prekinės“ išvaizdos.

„Dėl didelės medijų įtakos ten yra labai populiarios plastinės veido operacijos. Žmonės labai rūpinasi savo išvaizda ir kaip juos mato kiti“, – tikina M. Plakys.

Anot jo, žmonės Europoje kur kas laisvesni, nebijo suklysti, mesti studijų, pakeisti darbo, gyvenamąją vietą.

„Nors Pietų Korėja pakerėjo ilgam, ta laisvė, kurią turime, buvo turbūt vienas iš didžiausių dalykų, kėlusių norą grįžti namo“, – pripažįsta KTU EVF studentas M. Plakys.

KTU studentė Gerda Grigaitė 2019 m. rudens semestrą praleido Kanadoje. „Apie dalyvavimą akademiniuose mainuose svajojau vos tik įstojusi į universitetą“, – prisipažįsta antrakursė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) studijuojanti Technikos kalbos vertimą.

Kelionė į nuostabia gamta ir kultūra pasižyminčią Kanadą jau labai seniai buvo įtraukta į Kauno technologijos universiteto (KTU) studentės Gerdos sąrašą dalykų, kuriuos nori nuveikti per gyvenimą. Todėl nenuostabu, kad sužinojusi apie galimybę išvykti į šią Šiaurės Amerikos valstybę, studentė nedelsdama į pirmą vietą savo paraiškoje įrašė MacEwan universitetą, esantį Albertos provincijos sostinėje – Edmontone.

Pasakodama apie vietinę kultūrą, Gerda negaili gerų atsiliepimų. Pasak jos, jau vos įsėdusi į lėktuvą, buvo maloniai nustebinta kanadiečių draugiškumo ir nuoširdžiai suteiktos pagalbos.

„Įsilieti į naują aplinką nebuvo sunku – su visais lengva rasti bendrą kalbą, žmonės išsiskiria komunikabilumu ir ištiesia pagalbos ranką, nesitikėdami jokio atlygio. Kadangi šalyje gausu įvairių kultūrų, tauta yra labai plačių pažiūrų. Be to, vietiniai pasižymi ne tik geromis manieromis, bet ir savo meile sportui. Kaip Lietuvoje yra itin mėgstamas krepšinis, taip Kanadoje ledo ritulys – tarsi antra religija“, –  sako Gerda, gavusi progą apsilankyti varžybose ir gyvai patirti, koks iš tiesų intensyvus yra šis sportas.

Tėvynės atgarsiai, automobilius laižantys briedžiai

Pagal naujausius Kanados gyventojų surašymo 2016 m. duomenis, beveik 60 tūkstančių žmonių save laiko lietuviais arba lietuvių kilmės. Visgi, kai šalies

populiacija didesnė nei 35 milijonai žmonių, išgirsti ką nors kalbant lietuviškai buvo maža tikimybė.

„Deja, bet pačiai neteko susidurti nei su vienu lietuviu Kanadoje, nors žinojau, kad MacEwan universitete dėsto lietuvių kilmės dėstytoja. Gaila, bet dėl laiko stokos, neturėjau galimybės su ja susipažinti. Tačiau radau lietuvišką užrašą ant bibliotekos sienos“ , – pasakoja mergina.

Nors dažniausiai sutikti žmonės nebūdavo girdėję apie Lietuvą, studentė visada maloniai jiems papasakodavo apie savo tėvynę.

Turint omenyje, kad Kanada pagal plotą yra antra didžiausia valstybė pasaulyje, nenuostabu, jog joje netrūksta lankytinų vietų, kuriose galima pasigrožėti įspūdingu kraštovaizdžiu. Žinoma, atstumai taip pat yra nemaži, todėl po šalį patogiausia keliauti išsinuomojus automobilį.

Būtent tokiu būdu Gerda keliskart apsilankė dviejuose miesteliuose, įsikūrusiuose nacionaliniuose parkuose – Džasperyje (angl. Jasper) ir Banfe (angl. Banff), kurie nuo Edmontono nutolę panašiu, apie 400 km, atstumu į pietvakarius. „Pačiuose kurortuose ir aplink juos nepakartojami vaizdai paliko mane be žado“, – teigia studentė, išpildžiusi svajonę pamatyti pasakiško grožio kalnus ir kalnų ledynus, krioklius bei vietinę gyvūniją.

Dalydamasi įsimintiniausiomis akimirkomis mergina pasakoja, kad teko iš arti prasilenkti su laukiniu elniu. Nors pati tą akimirką jautė baimę, ji nustebo, kad gyvūnas visiškai neatrodė baikštus. Taip pat Gerdai teko išvysti, kaip į vidurį kelio išėję briedžiai sustabdė eismą ir pradėjo laižyti automobilius. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skamba, studentei teko skaityti apie tokį reiškinį, o galiausiai ir pačiai įsitikinti savo akimis. Vienas iš galimų tokio gyvūnų elgesio paaiškinimų yra tai, kad jie laižo ant mašinų nusėdusią druską, kuria žiemą barstomi aplediję keliai.

Lauke esant -10 °C užtenka sportinių batelių

Vasaros pabaigoje orai Edmontone nesiskyrė nuo lietuviškų, bet prasidėjus ankstyvajai žiemai temperatūra nukrito iki -25 °C. „Tačiau didelio šoko nepatyriau, buvau pasiruošusi šalčiams, nes žinojau, kad žiemos laikotarpiu mieste spaudžia net ir -40 laipsnių šaltis“ , – patirtimi dalijasi pašnekovė.

Visgi, dėl didelio šalies ploto klimatas Kanadoje labai įvairus ir būtent Albertos provincijoje oras yra sausesnis už lietuvišką, todėl žemos temperatūros nėra tokios baisios. Pripratusi prie tenykščio oro, studentė esant -10 °C į lauką eidavo su sportiniais bateliais ir plona striuke.

Anot jos, tokia apranga yra įprastas reiškinys tarp kanadiečių ir nors pradžioje buvo sunku žiūrėti į taip apsirengusius žmones esant minusinei temperatūrai, vėliau pati prisijungė prie tendencijos. Gerda visiems rekomenduoja nuvykti į šią Šiaurės Amerikos valstybę.

Pasak jos, Kanada yra tinkama aplankyti bet kuriuo metų sezonu. Vasaros metu galima išmėginti plaukimą su baidarėmis ir žygiavimą po kalnus, o žiemą nuo jų galima slidinėti – ir tai tik kelios pramogos iš gausybės. Be to, žiemos galima nebijoti, kaip teigia mergina: „Šiltai apsirengus ir su pozityviu požiūriu galima nuversti kalnus!“

Studijų klevo lapo šalyje ypatumai

MacEwan universitete įvairių programų studentai dažnai turi bendras paskaitas, nes patys studentai pasirenka norimus modulius, kurie retkarčiais net nėra susiję su jų studijuojama programa. Kadangi mergina turėjo 5 modulius, kiekvieną dieną studentei vykdavo bent po dvi paskaitas.

„Panašiai kaip KTU, paskaita trunka bent 80 minučių ir visos paskaitos susideda iš teorinių ir praktinių dalių. Kas antrą ar trečią modulių paskaitą paskiriamos užduotys, pavyzdžiui, parašyti ataskaitas, tyrimo darbus, projektus ir t.t., tad darbus studentai atlieka tiek paskaitose, tiek savarankiškai,“ – pasakoja Gerda.

Tarpiniai egzaminai rengiami praėjus šešioms savaitėms nuo semestro pradžios. „Man pačiai galutiniai egzaminai vyko auditorijose, bet teko išvysti vaizdą, kaip studentai rašo egzaminus ir sporto salėje. Vaizdas priminė vidurinės mokyklos laikus“, – stebisi Gerda.

MacEwan universitete rezultatų sistema yra kitokia negu Lietuvoje, galutiniai egzaminai yra verti tik apie 25–30 proc., todėl norint turėti gerą galutinį pažymį, reikia stengtis viso semestro metu.

„Daug bendravau su dėstytojais per jų konsultacines valandas – jie visada buvo pasiruošę padėti. Taip pat, kiekvieną penktadienį dalyvaudavau susitikimuose prie arbatos (ang. tea chat) su tarptautinių studijų centro koordinatoriais bei studentais iš kitų užsienio šalių“, – pasakoja mergina.

Kiekvienam mainų programos studentui paskiriamas bičiulis (ang. buddy), su kuriuo visada būtų galima susisiekti ir kuris padėtų integruotis į naująjį gyvenimą Kanadoje. Tokia sistema yra puiki proga užmegzti draugystę: „Mano bičiulės vardas Šarlotė, su ja leisdavome laiką, kada tik galėdavome.“ – džiaugiasi Gerda.

Studentė buvo prisijungusi prie gestų kalbos klubo, bet pritrūkus laisvo laiko turėjo jį palikti. „Universiteto bendrabutis, kuriame gyvenau, kiekvieną savaitę rengdavo daug įvairių veiklų – nuo tapybos ir filmų vakarų iki gyvūnų terapijos su šunimis (retkarčiais ir su katėmis). Šie renginiai leisdavo pailsėti nuo kasdieninės rutinos ir susipažinti su naujais žmonėmis“, – prisimena ji.

Mąstantiems apie dvišalius mainus ir kelionę į MacEwan universitetą Gerda pataria ne tik kurti planus, ką aplankyti šalyje ar nuveikti laisvu laiku, bet ir pasiruošti intensyviam mokymuisi. Studentė priduria, kad buvo dažna bibliotekos lankytoja, teko joje net numigti, o ir paskaitose reikia rimtai dirbti.

„Tačiau visus vargus atpirko nuolatinė draugų kompanija, todėl patariu nebijoti užkalbinti naujus žmones bei dalyvauti įvairiuose renginiuose“ , – drąsina mergina.

Praktika Argentinoje pakeitė KTU studentės požiūrį į gyvenimą

KTU studentė: po mainų programos niekada nebebūsi toks pat

KTU studentės: radome nemokamus bilietus savo svajonės link

Lietuvos doktorantų patirtys užsienyje: unikali įranga, iššūkiai prisitaikant ir būtinybė pasiruošti

Lietuvaitė apie studijas Izraelyje: pusmetis be lietaus ir paskaitos, į kurias norisi eiti

I am text block. Click edit button to change this text. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

KTU studentės „Erasmus+“ praktika Rumunijoje

Argentinoje lietuvių kalbos mokiusi Viktorija: „Mokytojai neturi kompiuterių, mokyklose – benamiai šunys“

Lietuvių kalbos pamokas Argentinoje vedusi Viktorija Kavaliauskaitė teigia, kad vykstant praktikos atlikti į kitą šalį, reikia mokėti jos kalbą. „Net ir važiuojant dirbti į lietuvių bendruomenę, lietuviškai susišnekėti bus sunku“, – sako mergina. Ne tik su kalba, bet ir su Lietuvos kultūra argentiniečius pažindinusi mergina vaišino vietinius žemaičių blynais bei kalbėjo per vietinį radiją.

Pilną straipsnį skaitykite: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/pasaulis-tavo-akimis/argentinoje-lietuviu-kalbos-mokiusi-viktorija-mokytojai-neturi-kompiuteriu-mokyklose-benamiai-sunys-1084-1268210?copied